Sekdami “Lietuvos” kino teatro pavyzdžiu rekonstrukcijas atliko ir kiti kino teatrai: “Vilnius” bei “Vingis”. Pastarasis ko gero labiausiai sumodernėjo. Taigi Vilniaus žiūrovai šiuo metu turi galimybę rinktis, į kurį kino teatrą eiti: į modernius, tačiau brangesnius, ar į sovietinės aplinkos, tačiau pigesnius.
Veikiančių kino teatrų vadovai įsitikinę, kad gerėjant pragyvenimo lygiui, vis daugiau žmonių pramogų ieškos kino teatruose. Daugelio žiūrovų jau dabar nebegąsdina 8-10 litų bilietų kainos. Lietuvoje atsiranda žiūrovų, kurie kai kuriuos kino filmus ateina pažiūrėti po keletą kartų.
Beje, 3 modernizuoti Vilniaus kino teatrai, nelabai atsilikdami nuo užsienio kino teatrų ėmė rodyti naujausius ir populiariausius filmus. Sostinės žiūrovai pasiilgsta tik komedijų, arba filmų, skirtų visai šeimai.
Tuo tarpu provincijos kino teatrų modernizacija vis dar nepasiekia ir jie atrodo labai apgailėtinai. Dauguma miestelių kino teatrai apskritai neveikia, nes ten įrengtos parduotuvės. Įdomu tai, kad ir sostinėje kai kurie kino teatrai rekonstrukcijos nesulaukia jau pernelyg ilgai, o štai kino teatras “Nėris” apskritai baigia sugriūti.
Tiesa, kai kurių kino teatrų rekonstruoti, matyt, niekas ir nesirengia, nes naują pastatyti būtų pigiau. Pasigirsta pranešimų, jog skandinavai vis dairosi Lietuvoje ir žada statyti kino centrą su keletu kino salių. Naujų kino salių įrengti planuoja ir “Vilniaus prekybos” grupė, kuri Vilniuje, netoli Kalvarijų gatvės, ketina statyti didelį prekybos ir pramogų centrą, kuriame bus ir nauja kino salė.
Statistikos departamento duomenimis, 2000 metų pabaigoje šalyje veikė 82 kino teatrai, iš jų 53 - mieste ir 29 - kaime (1995 m. atitinkamai - 161, 77 ir 84). Didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - atitinkamai veikė 7, 6 ir 3 kino teatrai, kituose - tik po vieną. Per pastaruosius penkerius metus savo veiklą nutraukė beveik trečdalis miesto kino teatrų ir daugiau kaip du trečdaliai - kaimo. Praėjusiais metais visiškai nebuvo demonstruojami kino filmai 24-iose iš 60 savivaldybių.
Daugiau kaip dešimtmetį mažėjęs kino lankomumas nuo 1997 m. pradėjo sparčiai augti: nuo 0,6 mln. žiūrovų 1997 metais iki 2,1 mln. 2000-aisiais. Tačiau, palyginti su 1990 m. (27,7 mln. žiūrovų), kino lankomumas tebėra trylika kartų mažesnis. Žiūrovų daugėja tik miestuose, o kaime - mažėja. Praėjusiais metais vienas gyventojas kine vidutiniškai apsilankė 0,6 karto: mieste - 0,8, kaime - 0,02 (1999 m. Europos vidurkis buvo 2,2 karto).
Pajamos už filmų demonstravimą didėjo nuo 2,4 mln. Lt 1997 metais iki 14,8 mln. Lt 2000 metais. Namų ūkių tyrimo duomenimis, vienas namų ūkio narys kinui 2000 metais išleido 1,08 Lt (1997 m. - 12 ct).
2000 m. 88 stacionariose žiūrovų salėse įvyko 45 tūkst. vaidybinių filmų seansų. Praėjusiais metais Lietuvoje veikiančios devynios kino platinimo kompanijos Vakarų kino filmų mugėse įsigijo daugiau kaip 100 naujausių filmų, didesnę jų dalį (73 proc.) sudarė JAV gamybos filmai. Būtent šių filmų seansai surinko 84 proc. visos kino žiūrovų auditorijos ir tokią pat dalį visų pajamų, gautų už filmų demonstravimą.
Vis dar neatsigauna lietuviškų kino filmų gamyba. Per paskutinius šešerius metus kasmet vidutiniškai buvo sukuriama po vieną vaidybinį pilno metražo, aštuonis dokumentinius, septynis animacinius filmus bei po keturis "Lietuvos kronikos" kino žurnalus.