„Kylant dujų kainoms, tarifas už patalpų šildymą taip pat kyla. Kaune centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai, už būsto šildymą mokėję po 22 centus už kilovatvalandę, dabar jau moka 25 centus, o vis kalbama, kad dujų kaina dar kils. Gyventojams toks paslaugų kainų kilimas gali tapti nepakeliama našta. Todėl mūsų - politikų ir mokslininkų - tikslas yra pasiekti, kad tarifas taptų optimalus, o ne dirbtinai išpūstas", - sakė komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas.
Anot jo, investavus į šilumos šaltinių statybas reikiamas lėšas, šilumos kainas būtų galima sumažinti.
Pasak G. Žukausko, yra svarstomi įvairūs miesto aprūpinimo energija variantai, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius - medį, šiaudus, atliekas, durpes. Taip pat nutarta prašyti „Lietuvos elektrinės" pateikti išsamią studiją, kuri įvertintų galimybę Kaunui gauti iš "Lietuvos elektrinės" perteklinę šilumą, kuria dabar šildomas Elektrėnų ežeras.
Posėdyje dalyvavę miesto vadovai, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, akademikas Jurgis Vilemas, Lietuvos energetikos instituto, „Kauno energijos" atstovai, kiti autoritetingi energetikos specialistai pritarė nuomonei, jog antrajam pagal dydį Lietuvos miestui būtina kuo skubiau pasitvirtinti energetinę strategiją, kurios pagrindinė užduotis - energijos kainų tiekimo patikimumas.
Lietuvos energetikos instituto mokslininkai išanalizavo įvairiausius šilumos gamybos variantus. Pateikti apibendrinimai parodė, kad patraukliausia biokuro panaudojimo šilumai gaminti vieta - „Kauno elektrinės" Petrašiūnų elektrinė. Biokuras čia būtų deginamas įrengus naujas turbinas ir rekonstravus senus katilus.
Bendrovės „Kauno energija" atstovai pateikė informaciją, kokie darbai atlikti per metus, kokie pasiekti finansiniai rodikliai, kiek vamzdynų atnaujinta ir t. t. Jie taip pat kalbėjo apie gamybos strategiją: šiais metais planuojama visiškai perimti Petrašiūnų elektrinės valdymą į „Kauno energijos" rankas.