Islamo šeimos sistema
Viena pagrindinių Islamo tradicijų, kuri veikia moterų musulmonių abejones feminisčių judėjimu, yra ta, kad musulmonės gina „išplėstos šeimos“, o ne „branduolio šeimos“ sampratą. Kai kurios musulmonų šeimos yra „išplėstos pagal gyvenamąją vietą“ – jų trijų-keturių kartų nariai gyvena drauge (seneliai, tėvai, tetos, dėdės, jų palikuonys) viename pastate ar teritorijoje.
Net jeigu toks gyvenimas vienoje vietoje neįmanomas ar priprastas, šeimos tarpusavio ryšiai žymiai stipresni nei „branduolio šeimos“ (tėvai ir vaikai) įvairiais aspektais – psichologiniais, socialiniais, ekonominiais, net politiniais. Abipusis palaikymas ir atsakomybė, kuri sujungia šias giminines grupes, yra labai skatinami ir norimi, netgi įteisinti Islamo įstatymais visuomenės nariams. Koranas skatina „išplėstos šeimos“ solidarumą, pažymi, kokiomis atsakomybės formomis reiktų vadovautis bendraujant, apibrėžia paveldimumą, pagalbą nelaimės atveju, kitus svarbius šeimai dalykus.
Islamo tradicijos taip pat pažymi daug stipresnį šeimos kišimąsi į santuokų sutarimą ir saugojimą. Jeigu Vakarų feministės griežtai pasmerktų šeimų kišimąsi ar suplanuotas santuokas ir vertintų tai kaip neigiamą įtaką, nes tai riboja žmogaus laisvę, teisę rinktis, tai musulmonai tvirtina, kad toks kišimasis naudingas ir abiems santuokos dalyviams ir bendruomenei. Užtikrinama tai, kad santuoka bus paremta rimtesniais principais nei fizinis patrauklumas ar seksualinis žavesys, o tai apsaugos nuo greito šeimo iširimo, kas labai dažna Vakarų šalyse.
Šeimos nariai padeda patarimais ir išmintimi naujavedžiams, moko juos branginti vienas kitą. Vienas iš poros negali nederamai elgtis sutuoktinio atžvilgiu, nes toks elgesys sukeltų didesnės grupės nepasitenkinimą. Barniai neatneša tiek žalos santuokai, kai yra vyresnių šeimos narių, kurie gali rasti problemos sprendimą ir išspręsti ginčus. Nėra bėdų dėl vienatvės ar antros pusės susiradimo – vienišių klubai ir pažinčių agentūros būtų tiesiog nereikalingos, jeigu pasaulyje vyrautų tokia santvarka.
„Išplėstoje šeimoje“ dirbančių tėvų vaikams niekada netrūksta meilės ar dėmesio, nes namai niekada nebūna tušti. Dirbantys tėvai nejaučia kaltės, kad vaikai paliekami be jų globos, kas dažna Vakarų šalyse „branduolio šeimose“ ar vienišų mamų atvejais. Nelaimė, netgi skyrybos, nebūna tokia pražūtinga nei suaugusiems, nei vaikams, nes didesnės bendruomenės lengvai integruoja vienišus narius, ko negali patirti „branduolio šeima“.
Nutolimas nuo stiprių ryšių šeimoje, kuris net formaliai būdingas Vakarų visuomenei, mažų šeimos modelių paplitimas ir individualumo išaukštinimas, kurį gina ir praktikuoja dauguma feminisčių, netinkamas gilias šaknis turintiems Islamo papročiams ir tradicijoms.
Individualizmas prieš didesnes šeimos organizacijas
Tradicinė parama didelėms ir painiais ryšiais susietoms šeimos organizacijoms yra gimininga su kitomis Islamo tradicijomis, kurios, atrodo, labai prieštarauja Vakarų papročiams ir feminizmo idelogijai. Musulmonės moterys dažniausiai pritaria dėl savo individualių siekių pritaikymo prie didesnės šeimos grupės ar bendruomenės interesų. Vietoj to, kad būtų iškelti asmeniniai tikslai aukščiau kitų, Islamas skatina kiekvieno asmens savo vietos paisymą grupėje ir atsakomybės bei pareigos jausmą. Ir musulmonai to nelaiko kėsinimusi į asmeninę laisvę.
Kitos tradicijos, kurios bus aptartos vėliau šiame tekste, garantuoja asmens laisves ir teises. Musulmonės moterys šeimos, bendruomenės tikslus-siekius laiko savo misija ir likimu. Šiuolaikiniame gyvenime smarkiai paplitęs individualizmas, kuris skatina asmeninius tikslus kurti, izoliuojant save nuo atsakomybės aplinkai, prieštarauja Islamo kultūros puoselėtojų įsitikinimams ir socialiniams ryšiams.
Lyčių diferenciacija
Trečioji Islamo tradicija, įtakojanti bet kokią feministinio judėjimo ateitį Islamo aplinkoje, tai skirtingų vyrų ir moterų vaidmenų pasiskirstymas bendruomenėje su atitinkamomis pareigomis. Feminizmas, kurį pripažįsta Vakarų visuomenė, iš pagrindų neigia bet kokią lyčių diferenciaciją ir juda link vienalytės (unisex) visuomenės, kovodamas už moterų teises. Sakydami „vienalytė visuomenė“, turime omenyje sistemą, kurioje žmonės gali pasirinkti savo pareigas ir veiklą, nepaisydami lyties ar amžiaus skirtumų.
Tačiau Vakarų feminizmas vertybe laiko tuos tikslus, kuriuos tradiciškai išpildo vyriškoji žmonijos dalis. Tai šeimos finansinis išlaikymas, karjeros siekimas, sprendimų priėmimas – galia, kuri kelia pagarbą ir susižavėjimą, o štai prižiūrėti namus, auginti sveikus ir gerai išauklėtus vaikus lieka tiems, kurie „nieko geresnio nesugeba“. Tiek vyrai, tiek moterys formuojami pagal vieną modelį, o tai pražūtingai veikia sistemą, kurią sukūrė vyriškų ir moteriškų vaidmenų pasiskirstymas kultūrose.
Islamas propaguoja dviejų vaidmenų sistemą visuomenėje, kurios abi vienodai garbingos, apibrėžiamos religijos, darbų pasiskirstymu, ir yra aiškios visiems bendruomenės nariams.
Musulmonai Islamo tradicijas supranta kaip teisingiausią taisyklių rinkinį, užtikrinantį teisingumą tarp vyrų ir moterų. Korane skelbiama, kad nesvarbu, kokius skirtumus sukūrė Dievas tarp vyrų ir moterų: „Vyrams, kurie paklūsta Dievui, ir moterims, kurios paklūsta Dievui, tikintiems vyrams ir tikinčioms moterims, pasišventusiems vyrams ir pasišventusioms moterims, teisingiems vyrams ir teisingoms moterims, tvirto tikėjimo vyrams ir tvirto tikėjimo moterims, kukliems vyrams ir kuklioms moterims, dosniems vyrams ir dosnioms moterims, vyrams, kurie pasninkauja, ir moterims, kurios pasninkauja, vyrams, kurie saugo savo skaistumą, ir moterims, kurios jį saugo, vyrams, kurie dažnai atsimena Dievą ir moterims, kurios tai elgiasi, - jiems Dievas atlygins ir bus gailestingas“ (33:35). „Visiems, kas darys gerus darbus, nesvarbu tikintis vyras ar tikinti moteris, Mes užtikrinsim jam gerą gyvenimą ir apdovanosime už tai, ką padarė“ (16:97).
Skirtumas tarp vyrų ir moterų egzistuoja tik tarpusavio santykiuose – tai vaidmenų ir funkcijų skirtumai. Moters atsakomybė ir teisės yra lygios su vyrų, tačiau jos neturi būti identiškos. Lygybė ir vienodumas yra skirtingi dalykai, o Islamo tradicijos lygybę skatina, o vienodumą smerkia. Vyrai ir moterys turi papildyti vieni kitus bei turėti savo pareigas šeimos organizacijoje, o ne konkuruoti vienas su kitu vienalytėje visuomenėje.
