Alinai akomponavo muzikos grupė, o virš galvų ratus suko koncerto nuotaikai itin pritikę, lyg specialiai užsakyti, šikšnosparniai.
Socialinį atspalvį turinčios vaizdo projekcijos buvo demonstruojamos milžiniškame šalia scenos sumontuotame vasaros kino po atviru dangumi ekrane. Kompanijos „pvz.lt“ darbas buvo atliktas nepriekaištingai, tik pats ekranas pasirodė esąs per didelis. Didesnis už sceną ir gigantiškas palyginus su trapute prie balto fortepiono sėdinčia Alina.
Vienu žvilgsniu vaizdo ekrane ir scenoje aprėpti nebuvo įmanoma, o bandymas laikas nuo laiko peržvelgti vaizdą, atitraukdavo dėmesį nuo muzikos. O Alinos reikia klausytis įdėmiai. Jau vien todėl, kad dainų žodžius, kurie yra lakoniškai jautrūs ir gražūs, sunku aiškiai išgirsti.
Apskritai, visas Alinos pasirodymas trapus, kaip ir ji pati. Bet kokie pašaliniai veiksniai lengvai suardo tą ažūrinę aurą, dėl kurios A.Orlova ir yra labiausiai mėgiama. Tiesa, ir pati dainininkė po truputį bando vaduotis iš soste sėdinčios porcelialinės lėlės rolės.
Tyliai ir atsargiai prasidėjęs naujo albumo pristatymo koncertas į pabaigą tapo nebe „aliniškas“. Atsirado anksčiau negirdėtos jėgos ir lengvo maišto, kuris turi potencijos augti. Atrodo, „Mutabor“ išties turi kitokį skambesį nei debiutinis dainininkės albumas „Laukinis šuo dingo“.
Albumas „Mutabor“ prekyboje Lietuvoje pasirodė liepos 1 d., Rusijoje jis turėtų būti išleistas rudenį, o Prancūzija, Skandinavija ar Didžioji Britanija jo sulauks nebent kitais metais, mat ten dar visai neseniai pasirodė (D. Britanijoje dar tik rugpjūtį pasirodys) debiutinis atlikėjos iš Lietuvos darbas „Laukinis šuo dingo“.
Koncerto svečiai:
