"Šios ligos sergamumo mažėjimas rodo, kad pradėjome gyventi tvarkingiau - keleiviniame transporte, bendrabučiuose, kareivinėse labiau laikomasi higienos taisyklių", - mano J.Miliūnas. Iš sirgusių niežais šiemet 73 proc. sudarė suaugusieji. Pusė jų yra jaunimas, kurių amžius - nuo 16 iki 30 metų.
"Nemažai jaunuolių užsikrečia gyvendami profesinių mokymo centrų bendrabučiuose", - kalbėjo specialistas. Jis minėjo, kad nėra duomenų apie asocialius asmenis, tarp kurių ši liga greičiausiai ir plinta.
"Jie paprastai nesikreipia į medikus, tad jei būtų įmanoma registruoti asocialiųjų sergamumą niežais, šios ligos rodikliai, aišku, būtų didesni", - kalbėjo J.Miliūnas.
Niežais užsikrečiama lytinio suartėjimo metu, gyvenant nehigieniškoje aplinkoje. Siekiant išvengti niežų, rekomenduojama vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju, nedėvėti jo rūbų, nesinaudoti jo rankšluosčiais, patalyne, daiktais.
Niežulį sukelia į odą įsiskverbusios erkutės, kurių išskiriamos medžiagos sukelia alergines reakcijas. Vaikams erkutės neretai išsisėja po visą kūną, veisiasi net paduose ir delnuose. Iš odos iškasyta erkutė aplinkoje išgyvena 7 valandas, patalynėje - 24 valandas, sergančiojo odoje - iki mėnesio.
Susirgusįjį niežais reikia guldyti į atskirą lovą, duoti individualius higienos reikmenis, patalpas plauti karštu vandeniu, kuriame yra sodos ir skalbimo muilo mišinio, drėgnai valyti sergančiojo daiktus, patalynę bei apatinius rūbus virinti 2 proc. sodos ir vandens mišinyje.
Neskalbtini daiktai turėtų būti nukenksminami dezinfekcinėje kameroje arba sudėjus į polietileninį maišą išnešami į negyvenamą patalpą, kurioje per 2 savaites erkutės žūva.
Susirgus niežais būtina kreiptis į gydytoją dermatologą, profilaktiškai gydytis visiems šeimos nariams, nelaukiant ligos požymių, kurie gali atsirasti po kelių savaičių.
Specialistai pataria nesigydyti naminėmis priemonėmis: netepti niežtinčių vietų ūkišku muilu, skalbimo milteliais, žibalu, nes tai tik pablogina ligonio būklę.