„Sakykime, savivaldybės – kodėl jos negalėtų išleisti obligacijų emisijų ir sutvarkyti miesto transportą ar dar ką nors? Žmonės tikrai prisidėtų prie to“, - svarstė ji.
Mokslininkė pasakoja bendradarbiavusi su Lietuvos verslo ir paramos agentūra ir vertinusi projektus gauti Europos Sąjungos (ES) pinigams. Ji sako išgirdusi, kad bankai kaip užsispyrę ožiai neskolina lėšų, tačiau teigia, kad pasaulyje yra ir kitų verslo finansavimo šaltinių – pavyzdžiui, akcijų rinka.
„Tiesiog kaip užkeiktas yra noras visų skolintis, o bankai kaip ožiai tų paskolų neduoda. Visi kaltina, kodėl jie neduoda, duokit! Bet pas mus niekas nekalba, kad yra kitas finansavimo šaltinis – akcijų rinka. Jeigu verslas geras, vertas finansavimo, tai visi žmonės, ir aš, galėčiau duoti tūkstantį-kitą daug kam, jeigu yra kažkokia perspektyva“, - svarstė Z. Gaidienė.
Tačiau mokslininkė teigia, kad Lietuvos akcijų rinka yra nenaši, mat joje laimi tik spekuliantai.
„Ta nenaši akcijų rinka yra baisus nuostolis šalies ekonomikai, baisus. Nes tada lieka vienintelė pinigų rinka – bankai, jie tampa monopolistais. Ką mes dabar ir matome, kad bankai gali vedžioti už nosies verslą, nes jie vieninteliai“, - teigė ISM lektorė.
Jos tvirtinimu, sąlygas tokiems procesams sudarė valstybės institucijos.
Z. Gaidienė, be kita ko, pastebi, kad krizės metu akcinės bendrovės, kurios pasaulyje esą yra pripažintos kaip pažangiausia verslo forma, transformuojasi į uždarąsias akcines bendroves.
„Kas yra uab‘ai? Tai yra slapta įmonė, kuri kažkodėl nenori būti vieša, nenori pirkti pinigų viešai, bet nori gyventi uždarai“, - aiškino diskusijos dalyvė.
