Paskatinta niūrios statistikos (nustatyta, kad dviems iš 3 australų iki 70 metų diagnozuojamas odos vėžys), Australijos vyriausybė ėmėsi agresyviai spręsti deginimosi saugumo klausimą ir radikaliai keičia žmonių požiūrį.
Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio linksmo šūkio „Slip! Slop! Slap!“ (skatinančio apsirengti marškinėlius, pasitepti kremu ir prisidengti skrybėlaite) buvo atsisakyta ir buvo pradėta šokiruojančių socialinių TV reklamų kampanija: vienoje 2008 metų reklamoje 26 graži metų moteris ašarodama pasako, kad norėtų gyventi. Po kelių sekundžių sužinoma, kad ji jau mirė nuo melanomos, o pabaigoje pateikiama tokia žinutė: „Mirti neverta dėl jokio įdegio“. Tais pačiais metais Australijos vėžio taryba paskelbė, kad paauglių deginimasis per pastaruosius trejus metus sumažėjo 45 procentais.
Manote, kad tokių ekstremalių priemonių nesiimama ir kitur? Kasmet JAV diagnozuojama daugiau nei milijonas naujų odos vėžio atvejų – daugiau nei krūties, prostatos, plaučių ir žarnyno vėžio atvejų kartu sudėjus. Ir iki 90 proc. visų matomų senėjimo požymių – o tai reiškia 90 proc. dėmelių, raukšlelių ir odos nukarimų – yra saulės veiklos rezultatas. Tačiau 60 proc. amerikiečių tvirtina, kad jie niekada arba beveik niekada nesitepa apsauginiu kremu nuo saulės ir tik 27 proc. tepasi tokiu kremo kiekiu, koks yra rekomenduojamas pagal kremo apsauginio poveikio stiprumą.
Dabar gi skelbiama, kad mūsų naudojami kremai nuo saulės tikriausiai suteikia nepakankamą apsaugą. Iki šiol odos apsaugos temą gvildenantys mokslininkai daugiausiai dėmesio skyrė ultravioletiniams (UV) spinduliams (UVA ir UVB), kūrė cheminius blokatorius, tokius kaip avobenzonas, oktokrilenas ir ekamsulas, kurie absorbuoja spindulius ir fizinius blokatorius (cinko oksidą, titano dioksidą), atspindinčius ir išsklaidančiu spindulius.
Kremo žymėjimas „plataus spektro“ reiškia, kad jame yra ir vienokių, ir kitokių komponentų. Tačiau praėjusiais metais publikuotas vokiečių mokslininkų darbas pateikė idėją, kad žalojančių saulės spindulių spektras yra platesnis nei manyta iki šiol: infraraudonoji (IR) spinduliuotė taip pat gali skatinti laisvųjų radikalų susidarymą bei greitinti senėjimą. UV spinduliuotė sudaro vos 6,8 proc. visos saulės šviesos, o IR spinduliai, kuriuos mes suvokiame kaip saulės kaitrumą, sudaro 54,3 proc. visos šviesos. Visa kita yra „matoma šviesa“, kurios atskirus komonentus matome kaip vaivorykštę.
Kiek IR spinduliai žaloja odą kol kas nėra žinoma – kai kurie duomenys rodo, kad regimos ir IR šviesos kombinacija sudaro 10-20 proc. viso žalojančio saulės poveikio, tačiau, pasak vyriausiojo „Johnson & Johnson“ mokslininko, mokslų daktaro Michaelo Southallo, „tradiciniai kremai nuo saulės, kurie blokuoja tik UV, neapsaugo mus nuo viso oksiduojančio saulės poveikio“.
Geriausia apsauga nuo saulės galėtų būti tie patys komponentai, kurių jau yra kasdieniniame kreme, tačiau kurie santykinai vis dar yra naujovė apsaugos nuo saulės kremų rinkoje: antioksidantai. Kai oda sugeria saulės energiją (nesvarbu, UV ar IR spindulių pavidalu), pavieniai fotonai gali paskatinti laisvųjų radikalų – trumpai egzistuojančių atomų ar molekulių, kurios neteko elektrono – susidarymą.
Tokie laisvieji radikalai yra labai nestabilūs ir jungiasi bei pažeidžia bet kokius baltymus ar genus, kurie pasitaiko jų kelyje. Antioksidantai (kuriems priskiriami vitaminai A, C ir E, žalioji arbata ir granatai) pasižymi unikaliu gebėjimu atiduoti elektroną laisviesiems radikalams taip juos stabilizuodami, tačiau patys stabilumo neprarasdami.
Visgi pats išmintingiausias apsaugos nuo saulės planas yra toks, kuris apima iš tiesų platų spektrą: kelių lygių apsauga su SPF apdorota apranga (tikriausiai bus įdomu sužinoti, kad paprasčiausi marškinėliai apsauginiu poveikiu prilygsta tik 6,5 SPF ekvivalentui), akiniai su apsauga nuo UV spindulių (jie sustabdo ar atspindi nuo 95 iki 99 proc. spindulių) ir antioksidantais praturtintas apsauginis kremas, kuriuo gausiai patepamos visos lengvai pažeidžiamos odos vietos, kuriose neretai susidaro vėžinis audinys: ausys, galvos oda ir kelio duobutės.
Ir tai palyginus yra visai nebrangu – vieno nepageidaujamo apgamo šalinimas lazeriu kainuoja ne mažiau nei 400 JAV dolerių, o buteliukas apsauginio kremo – vos 12 dolerių, apsauginiai marškinėliai paplūdimyje – 50 dolerių, tačiau pastarieji pirkiniai gali apsaugoti jus nuo poreikio kreiptis į medikus atlikti brangią procedūrą.
