Biokuro gamybai skirtų produktų auginimui reikiami plotai gaunami iškertant miškus, todėl biokurą vargu ar galima vadinti tvarios energijos šaltiniu. Siekdama ištaisyti padėtį, Europos Komisija šią savaitę pristatė naują tikrai tvaraus biokuro sertifikavimo programą. Tačiau ar šis naujas Briuselio metodas tikrai padės įveikti biokuro neveiksmingumo problemą?
Ne, nepadės, sako Janas Rosas, Nyderlandų aplinkos vertinimo agentūros (PBL) bioenergijos projekto vadovas. Žinoma, naujoji sertifikavimo programa padės išsaugoti kai kuriuos miškus nuo iškirtimo, siekiant gaminti rapsų arba palmių aliejų, kuris vėliau bus naudojamas kaip kuras. Tačiau tokiu atveju palmės arba rapsai bus auginami laukuose, kuriuose anksčiau buvo auginami kviečiai maistui. Reiškia, kviečiai turės būti perkelti į naujus plotus, kurie bus gaunami iškirtus ten augančius medžius. Tai nesumažins šiltnamio dujų išmetimo – o juk biokuras naudojamas siekiant būtent šio tikslo. Netgi atvirkščiai, tai tik padidins išmetamo anglies dvideginio kiekį, o naujoje Europos Komisijos direktyvoje visiškai neatsižvelgiama į šias netiesiogines pasekmes.
„Tai tikrai kelia susirūpinimą“, – sako J. Rosas. Komisija su juo sutinka, todėl šiuo metu mėgina apibrėžti papildomus, tikslesnius biokuro tvarumo kriterijus. Tai nėra paprasta, pripažįsta J. Rosas, kuris reguliariai tariasi su Briuselio ekspertais šiuo klausimu.
„Jei vietoj grūdų derliaus bus auginami rapsai, pavyzdžiui, kyla klausimas, ar pasaulinėje rinkoje neišaugs grūdų paklausa. Modeliai labai sudėtingi, nes reikia atsižvelgti į daugybę skirtingų faktorių, įskaitant pasaulio gyventojų skaičiaus augimą. Tačiau jie bent suteiks galimybę įvertinti riziką“, – aiškina J. Rosas.
Dabar įsivaizduokime, kas nutiktų, jei paaiškėtų, jog biokuro gamybos didinimas netiesiogiai sukeltų miškų masyvų naikinimą. Kaip su tuo galėtų kovoti Europos Komisija? Vienas sprendimas galėtų būti maisto gamybos intensyvinimas, tai yra, derliaus apimties didinimas tame pačiame plote. Tačiau jei derlius bus didinamas naudojant daugiau trąšų, galiausiai bus didinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Kitas variantas – veiksmingiau išnaudoti nevalgomas maisto derliaus gamybos atliekas, tačiau technologiją reikia tobulinti. Be to, galima biokuro gamybai naudojamus produktus auginti dirvoje, netinkamoje maisto auginimui. Taip pat Europa galėtų be jokio vargo padidinti išmetamų teršalų kiekio mažinimo normas arba skatinti valstybes neplėsti dirbamos žemės plotų, o gerinti žemės ūkio našumą.