Kokia bus šiųmetė Lino šventė? Kuo ypatinga, įsimintina, išskirtina? Apie tai su Kelmės rajono savivaldybės vicemeru Zenonu Mačerniu ir kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė.
- Ką diktuoja patirtis, įgyta rengiant šventę jau septintąjį kartą? Kam ji skiriama?
- Linas – viena seniausių kultivuojamų kultūrų Lietuvoje, nepelnytai pamiršta. Jau mūsų protėviai žinojo apie stebuklingas lino gydomąsias savybes. Linas buvo svarbi lietuvių tautos pasaulėjautos formavimo dalis. Šventės organizatoriai liną pasirinko kaip simbolį, raginantį saugoti ir propaguoti etnines kultūros vertybes, tautos savasties išlaikymo pagrindą šiuolaikinės globalizacijos kontekste.
Šventėje kiekvienais metais dalyvauja gausus būrys su linais dirbančių tautodailininkų, jų gaminiai noriai perkami, todėl galime teigti, kad šventė prigijo.
Šia švente skatiname atkreipti dėmesį į liną, kaip į labai vertingą ir ekologišką kultūrą – tradicinių liaudies amatų pagrindą, gaivinti alternatyvius verslus kaime, skatinti amatų kiemelių kaimo turizmo sodybose atsiradimą. Neatskiriama šventės dalis – idėjų mugė, kurios metu kviečiame Žemaitijos regiono alternatyvaus verslo atstovus pasidalyti sukaupta patirtimi.
Lino šventė skiriama visiems, kas suinteresuotas išsaugoti, propaguoti ir vartoti lino produktus bei jų gaminius.
- Kai pirmą kartą organizavote Lino dieną, rajone dar buvo auginami linai. Ne vieną sykį atvykę svečiai graudžiai akcentavo, kad ši tradicinė kultūra beveik išnyko iš Lietuvos laukų. Tad koks šventės tikslas – pasidžiaugti, kad dar liko amatai ir darbščios meniškos rankos?
- Šventės tikslas – priminti Žemės ūkio ministerijos atstovams, ūkininkams, kad mūsų žemdirbio vertybių simbolis buvo lietuviškas linas. Lietuvoje su linais dirba nemažai tautodailininkų, moderniai liną naudoja jaunieji Lietuvos rūbų dizaineriai, veikia keletas gamybinių įmonių. Todėl būtina remti linininkystės atkūrimą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerijoje yra patvirtinta linininkystės vystymo iki 2013 m. programa.
- Kaip savivaldybė puoselėja tradicinius amatus ir senovinę linininkystę? Kaip padedate liaudies menininkams, dirbantiems su linu?
- Kelmės rajono savivaldybės veiklos strategijoje tradicinių amatų vystymui skiriamas nemažas dėmesys: nuo 1988 m. vyksta tradiciniai žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų kursai, kuriuose kas metai beveik 100 moksleivių ir suaugusiųjų iš visos Lietuvos turi galimybę tobulintis 16 tradicinių amatų ir 8 tradicinio muzikavimo sekcijose. Mokymai vyksta ir tautodailininkų dirbtuvėse. Nuo 2006 m. veikia akmentašystės dirbtuvės, ruošiamasi steigti amatų centrą Kelmėje. Nuo 2004-ųjų kas antri metai vyksta regioniniai akmentašių simpoziumai, jau 30 metų organizuojama tradicinė liaudies meno šventė.
Rajone gyvena ir kuria arti 140 tradiciniais amatais užsiimančių žmonių. Iš jų devyni gamina tautinio paveldo sertifikuotus lino produktus.
Šią veiklą koordinuoja Kelmės rajono etninės kultūros išsaugojimo ir plėtros taryba bei nuo 1989 m. Jaunimo folkloro skyrius.
Su linu dirbantys tautodailininkai skatinami dalyvauti įvairiose parodose ir mugėse, iš jų įsigyjami darbai.
- Kur ir kaip įsigyti lino žaliavos meno dirbiniams, lino audinių rūbams ir puošybos gaminiams, jei linų tiek mažai auginama Lietuvoje?
- Lino žaliava įsigyjama iš užsienio šalių, daugiausia iš Kinijos ir tik maža dalis iš Lietuvos.
- Kokia šventė bus šiemet? Kuo ji skirsis nuo ankstesnių?
- Šventės tikslai išlieka tie patys. Dalyvauti renginyje kviečiamos kaimo bendruomenės, ūkininkai, kaimo turizmo atstovai. Pagrindiniai šventės dalyviai – tautodailininkai ir įmonės, dirbančios su linų produktais.
- O kokie pagrindiniai šventės akcentai? Kuo pradžiuginsite savo krašto žmones?
- Lino gaminių mugė, kaimo alternatyviųjų veiklų pristatymas, pasidalijimas gerąja patirtimi, disputas tema ,,Alternatyvaus verslo pavyzdžiai Žemaitijos kaime ir galimybė juos paremti iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos“, kultūrinė dalis – koncertai, liaudies žaidimai.
- Kas bus aktyviausi šventės dalyviai?
- Tikimės, kad aktyvūs dalyviai bus ne tik tautodailininkai, folkloriniai ansambliai ir atlikėjai, bet ir visi, atvykę į šią šventę ir pasirengę aktyviai dalyvauti šventės programoje. Kviečiame ir laukiame.
