Seime rengiamas įstatymų projektas, numatantis įteisinti statybas miške. Siūloma leisti statyti nesudėtingus statinius neva miškų priežiūrai, kurie, kaip rodo liūdna patirtis, vėliau dažniausiai nesunkiai virsta gyvenamomis sodybomis.
Viskas galima, kai užsimoki?
Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Miškų įstatymo 2, 10, 11 straipsnių bei Žemės įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektams. Juose siūloma privataus miško savininkui suteikti teisę miške pasistatyti nesudėtingą statinį miško priežiūrai, kuriame savininkas galėtų laikyti reikiamą darbo inventorių, budėti ir pailsėti.
Pagal šiuo metu galiojantį Miškų įstatymą, miško žemėje jokių statinių statyti negalima, išskyrus medienos sandėlius ir poilsio aikšteles.
Kaip aiškino Seimo narys Edmundas Pupinis, parengti tokį projektą paskatino miškų savininkų skundai. „Žmonės turi miško valdą, privalo ja tinkamai rūpintis, bet tam nėra jokių sąlygų. Įsivaizduokite, žmogus į savo mišką atvažiuoja iš už šimto kilometrų ir neturi nei kur įrankių susidėti, nei kur nusiprausti ar permiegoti. Turime sudaryti jam galimybę pasistatyti nedidelį pastatėlį“, − tikino Seimo narys.
Projekto rengėjai siūlo privataus miško savininkui Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdoje leisti statyti vieno aukšto neviršijantį 30 kvadratinių metrų nesudėtingą statinį miško priežiūrai. Tačiau, E. Pupinio nuomone, toks ploto ribojimas, svarstant projektą Kaimo reikalų komitete, sulaukė daug kritikos, todėl diskutuojama, ar iš viso reikėtų riboti statinio ploto.
Beje, anot E. Pupinio, Aplinkos ministerija miškų savininkams, turintiems daugiau nei 5 hektarus miško, apskritai siūlo leisti kurti jame sodybą.
Paklaustas, ar nemano, kad, prisidengus miško paskirties statinių statyba, miške būtų statomi visai kitos paskirties pastatai E. Pupinis piktinosi: „Kodėl jūs visur įžiūrite neigiamus dalykus? Miške dygsta namai, pirtys, nes nėra nustatyta jokios tvarkos, nėra aiškaus reglamento. Todėl žmonės ir lipa per galvas, pažeidinėja įstatymus. Lietuvoje galioja paprasta taisyklė: viskas galima, jei užsimoki. Visi kažkokiais būdais tvarkosi, tai − tik kainos klausimas“.
Karčių pavyzdžių jau yra
Seimo narys E. Pupinis teisus: kodėl vieniems galima, kitiems – ne?
Štai Šalčininkų rajone, Senųjų Rakliškių kaime šalia Šalčios upės, miško paskirties sklype stovi net du neva statiniai miško priežiūrai. Miško savininkas vilnietis Gytis Usavičius pasielgė pagal įprastą modelį − miško sklypą pavertė visai kitą kainą turinčia gyvenama sodyba.
Į gabalus suraikęs turėtą 7 hektarų miško paskirties sklypą ir suklastojęs dokumentus, apsukruolis Šalčininkų rajono savivaldybėje sugebėjo gauti net du leidimus statybai miške. Tiesa, kilus skandalui dėl neteisėtų statybų, vienas 24 kv. m ploto pastatas liko nebaigtas statyti. Tačiau kitas 79 kv. m ploto statinys, pavadintas pirtimi − pastatu miško priežiūrai, sėkmingai buvo pastatytas Šalčios upės apsauginėje zonoje.
Jame įsikūrę naujieji sklypo savininkai miške tvarkosi pagal savas taisykles: namą apsitvėrė tvora, kieme pristatė ūkinių pastatų, miško samanų paklotę visureigiu pavertė juoda žeme. Penkerius metus vyksta teismai dėl šių neteisėtų pastatų miške nugriovimo, dvejus pastaruosius byla vilkinama Šalčininkų rajono apylinkės teisme, visokiais būdais siekiant pastatus miške įteisinti. Panašu, jog Seimui palaiminus Miškų ir Žemės įstatymų pataisas, tai pagaliau pavyks.
Gudrus žingsnis
Anksčiau tokie apsukruoliai kaip G. Usavičius naudojosi Statybų privačioje žemėje reglamento spragomis. Jame buvo numatyta, kad miškų žemėje ūkio paskirties pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai.
Reglamentas neapibrėžė nei tokių pastatų dydžio, nei kokiai konkrečiai miškų ūkio veiklai jie skirti, todėl miške iškilo ne vienas namas ar pirtis.
Tik tada, kai Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nusprendė, kad Statybų privačioje žemėje reglamento nuostatos, miškų ūkio paskirties žemėje leidžiančios statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miškų, Žemės įstatymams bei Konstitucijai, šios reglamento nuostatos 2007 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimu buvo panaikintos.
Dabar daroma gudriau − pastatų statybą miške siekiama įteisinti pačiuose Miškų ir Žemės įstatymuose.
Akivaizdu, kad statiniai miško priežiūrai ims dygti ne kur nors miško glūdumoje, o prie vandens telkinių. Suskirsčius miško paskirties sklypą dalimis (nors įstatymas draudžia skaidyti mišką į mažesnes nei 5 hektarų valdas, galima tapti miško sklypo bendraturčiais) ir kiekvienoje pastačius po pastatėlį miško priežiūrai (būtent toks verslo planas įgyvendintas prie Šalčios), didelės vertės neturinčią miško žemę galima paversti auksine.
Įspėjo apie paliktas spragas
Įstatymo rengėjai neįžvelgia jokių neigiamų pasekmių ar galimybių korupcijai atsirasti, tačiau projektą nagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba įspėja apie projekte paliktas spragas. Anot STT, niekur ir niekaip neapibrėžta nesudėtingo statinio miško priežiūrai sąvoka „sudaro galimybes piktnaudžiaujant minėtus statinius statyti ir naudoti ne tik Miškų įstatymo projekto rengėjo aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams, t. y. saugoti reikiamą inventorių, budėti, pernakvoti, bet ir kitai veiklai – poilsiui, turizmui ar net nuolatiniam gyvenimui“.
Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ekspertų nuomone, Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 14 d. aiškiai konstatavo, kad Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti apribojimai, draudžiantys miško valdose statyti statinius, neprieštarauja Konstitucijai ir nevaržo miško savininkų teisių labiau nei leidžia Konstitucija. Jei vis dėlto Seimas nuspręstų įteisinti nesudėtingų pastatų statybą miške, būtina numatyti pakankamas teisines garantijas, kad miškuose nebūtų statomi statiniai, viršijantys nustatytas ribas ir nesusiję su miško priežiūra.
Komentaras Bandymas apeiti įstatymus Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė
Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyti negalima. Todėl tokių Konstitucijai prieštaraujančių įstatymo pataisų priimti negalima. Yra Vyriausybės patvirtinta tvarka, kaip turi būti keičiama sklypo paskirtis. Jei reikia ir galima, keičiam paskirtį, nevadiname mišku ir tuomet statome. Neatmesčiau galimybės, kad tuomet, kai suinteresuoti žmonės pasinaudos situacija ir pasistatys, ką reikia, įstatymai vėl bus keičiami, kaip ne kartą jau yra buvę.
