Visų pirma, TIKRA duona turi būti lygi, be įtrūkimų ir plyšių, nedeformuota. Ją lengva pjaustyti, mažiau trupa. Jei yra priešingai – į tešlą buvo įpilta per mažai vandens.
Antra, gera duona turi būti atitinkamos – „teisingos“ spalvos. Ruginės duonos rūšys – tamsiai rudos, kvietinė duona ir pyrago gaminiai turėtų spindėti auksaspalve plutele. Pastebėjote, kad plutos spalva balkšva? Priežastis akivaizdi: arba gamintojai, ruošdami tešlą, nesilaikė terminų, arba yra pažeista gamybos technologija.
Be to, atkreipkite dėmesį, ar ant duonos nesimato juodų suodžių pėdsakų. Suodžiuose yra kancerogeninių medžiagų, kurios gali tapti onkologinių ligų priežastimi.
Kokybiška duona turi būti elastinga ir akyta. Spustelkite kepalą. Kuo greičiau paviršius išsilygins, tuo produktas kokybiškesnis.
Jei plutelė atsisluoksniavusi – tai ryškus požymis, kad duona užmaišyta iš nesubrandintos tešlos ir buvo kepama per karštoje krosnyje. Kartais duonoje galite rasti neiškepusios, blogai iškilusios tešlos sluoksnį. Jis atsiranda, jei duona kepama iš anksčiau minėtos tešlos, bet per žemoje temperatūroje arba iškepus ji buvo sukrauta ant padėklų, keliais sluoksniais, suspausta.
Žinoma, mūsų pasirinkimą nulemia ne tik duonos išvaizda – tai kvapas ir skonis. Geros šviežios duonos aromatas – neprilygstamas. Tiesa, dietologų nuomone, nežiūrint į puikų skonį, šviežia duona nėra palanki sveikatai. Organizmas geriau įsisavina šiek tiek padžiūvusią. O štai jei pajutote rūgštelę – vadinasi, tešla perrūgo. Nesubrandintos tešlos gaminiai bus prėski, o jei jausis suplėkę – grūdai miltams buvo nešvieži.
Perkant duoną reikia atkreipti dėmesį į etiketę. Joje būtinai turi būti nurodytas gamintojas ir produkto realizavimo terminas. Daugumos duonos gaminių – tai 24 val., jei jie supakuoti – 48 val. Kuo duonoje mažiau dirbtinių priedų ir sudedamųjų dalių, tuo ilgiau ją galima laikyti. Gera duona bus skani beveik penkias dienas.
Ir be abejo, keletas žodžių apie šio maisto naudą. Gydytojų dietologų nuomonės šia tema skiriasi. Tie, kurie pripažįsta neabejotiną duonos vertingumą, pateikia tokius teiginius: visų pirma, valgydamas duoną žmogus gauna apie 50 proc. jam kasdien būtinų angliavandenių. Antra, duona – tai 35 proc. baltymų poreikio organizmui. Ir žinoma, nereikia pamiršti, kad duona – tai mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, geležies ir t.t.) šaltinis. Medikai vieningai sutaria tik dėl to, kad ruginė duona naudingesnė nei kvietinė.
Be to, pagal užsienio medikų tyrimus, nuo ruginės duonos nestorėjama. Bet pirmenybę reiktų teikti produktui iš rupaus malimo miltų. Rupaus malimo – turtingi sėlenomis (natūraliomis skaidulinėmis medžiagomis), viso grūdo ruginiai miltai savo sudėtyje išsaugo ir visus vitaminus bei mineralus, esančius rugių grūduose. Būtent iš tokių miltų yra kepama tradicinė lietuviška ruginė duona.
Jei manote, kad namuose išsikepti duonos labai sunkus ir varginantis darbas, galime Jus nuraminti – tikrai ne! Dabar yra visos galimybės pasimėgauti nuostabiu, namuose kepamos duonos, aromatu.
Šiek tiek istorijos…
Mokslininkų nuomone duonai daugiau kaip 15 tūkstančių metų. Tiesa, senovėje duona mažai kuo priminė šiandieninę. Tai buvo iš grūdų masės kepti kieti gabalai. Prieš 5 tūkstantmečius nežinomas dailininkas ant vieno faraono kapo sienos įamžino visą duonos gamybos procesą, pradedamą nuo grūdų apdorojimo. Šveicarijoje, Ciuricho muziejuje saugomas pasaulyje prieš 6 tūkstantmečius keptas duonos kepalas. O Lietuvoje duona vartojama nuo pirmųjų amžių po Kristaus.
Ir dar: Mokslininkai įrodė, kad duonoje daug amino rūgšties triptofano, kuris stimuliuoja džiaugsmo hormono gamybą. Mėgaukitės duonele ir apsirūpinsite gera nuotaika!
