Užsiminusi apie dienas, kai sprendėsi specialybės pasirinkimo klausimas, Vida, jau trejus metus Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume treniruojanti delfinus, sakė: „Nors visada norėjau dirbti su gyvūnais, niekada neįsivaizdavau, kad teks dirbti su TOKIAIS sutvėrimais.“
Darbo strategija
Su ypatinga pagarba Vida pasakotų apie kiekvieną savo treniruojamą delfiną, taip liudydama, pabrėždama meilę jiems, prisirišimą, jų išskirtinumą ir ne kiekvienam suteiktą galimybę pažinti protingiausio žinduolio charakterį ir būdą. Vida Miškinytė net iš miego pabudinta išpyškintų: Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo baseine dominuoja Argas.
Jis – rimtas tėtis, labai mėgsta ramybę ir treniruotes, per kurias reikia atlikti ypač sunkius triukus. Tačiau mokslai jam labai lėtai lenda į galvą. Tuo tarpu Gabijai su Premija – mamai ir dukrai – tik leisk mokytis. Greitai visko išmoksta, nes yra labai iniciatyvios ir be galo aktyvios. Be to, visada ir visur mėgsta atkreipti į save dėmesį. Gabija savarankiškai išmoksta juokingų triukų, kad treneriai neliūdėtų ir žuvies netrūktų. Vyriausia baseino gyventoja Glorija – labai uždara ir retai bendraujanti su svetimais žmonėmis. Ji pasitiki tik vienu žmogumi – savo treneriu. Juo pasikliauja ir beveik dvejų metų Gabijos jauniklė. Išdykusi paauglė – labai judri, gyva ir linksma. Tik treniruotės (pamokos) vis dar sunkiai sekasi.
Į jas Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo gyventojai renkasi kasdien. Užsiėmimai, trunkantys maždaug po valandą, vyksta tris kartus – ryte, priešpiet ir pavakare. Žiemos sezonu treniruočių daugiau, nes pasirodymų mažiau. Vasarą atvirkščiai. Pasak Vidos Miškinytės, delfinai lengvai pasiduoda treniruojami, nes treniruotės jiems primena žaidimą, jiems patinka mokytis naujų dalykų. Žinoma, delfinariume, kaip ir kiekvienoje mokykloje, būna kaprizų. Jie, pašnekovės žodžiais, pašalinami labai paprastai. Kelioms minutėms dingstama iš gyvūnų akiračio, nes delfinams labai nepatinka, kai jie staiga, nors ir trumpai, paliekami be dėmesio. Kalbėdama apie treniruotes, delfinų trenerė atviravo: gyvūnas atsisako dirbti, kai jam norisi patingėti. Kitais atvejais su jais lengva susitarti, mat delfinai labai nori parodyti, ką jie moka geriausiai.
V. Miškinytės teigimu, delfinai mokyti pradedami nuo pat gimimo. Iš pradžių mokoma paprastų dalykų. Mamos prašoma jauniklį atvesti kuo arčiau trenerio, po truputį jis pratinamas žaisti su kamuoliu. Rimtai delfinai į mokslus kimba atšventę pirmąjį savo gimtadienį. Tuomet jie mokosi stovėti reikiamoje vietoje, pakviesti ateiti, pagal komandą iššokti iš vandens. Dažniausiai jaunikliai, kad greičiau pasiektų rezultatų, treniruojasi kartu su mama.
Darbas ne kiekvienam
Kiekvienas delfinas naujų triukų mokosi tik su savo treneriu, kurių delfinariume šiuo metu dirba šešetas. Jo, Vidos žodžiais, delfinai laukia, net jei jo nėra darbe. Užsiminusi apie laukimą, biologijos mokslų trečiakursė atkreipė dėmesį – delfinai pažįsta ir laukia visų trenerių. Pasiilgimas geriausiai matomas sugrįžus iš atostogų, po savaitgalių. Tuomet savo mokytoją delfinai bando pabučiuoti, pasveikinti džiaugsmingais šūksniais, aukštais šuoliais. Norėdami pralinksminti jais besirūpinančius, su jais dirbančius žmones, delfinai neretai iškrečia išdaigų. „Dažnai jie tyko iš pasalų, norėdami aptaškyti, netikėčiausioje situacijoje atkiša pilvą, kad pakasytumėm“, - darbo niuansus atskleidė delfinų trenerė.
Įsidarbinti Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume Vida nusprendė perskaičiusi skelbimą laikraštyje. Ji atitiko visus nurodytus reikalavimus: mylėjo gyvūnus, mokėjo plaukti, turėjo greitą reakciją. Tačiau šiame darbe, jos žodžiais, to tikrai nepakanka. Treneriai turi turėti stiprų imunitetą, nes vandens temperatūra baseine apie +18 oC, žiemą nukrenta iki +16 oC. Be to, dažnai tenka ir šlapiais drabužiais pavaikščioti, nes delfinai, kaip minėta, mėgsta aptaškyti vandeniu.
Pasak Vidos Miškinytės, treneriams reikia ne tik bendrauti su delfinais, bet ir vesti edukacines programas, dirbti terapinį darbą su vaikais. Per edukacinius užsiėmimus delfinariumo darbuotojai vaikus ir suaugusiuosius supažindina su delfinų fiziologija, mityba, gyvenimu. Teorinėje programos dalyje pasakojama, iš kokių gyvūnų kilę delfinai, kaip vyko jų evoliucija – kaip jie keitėsi, kaip bendrauja, veda jauniklius. Praktinė dalis skirta parodyti gyvūnų galimybes.
Edukacinius užsiėmimus pavadinusi „smagiu bendravimu su žiūrovais ir gyvūnais“, Vida Miškinytė neslėpė: dirbti terapinį darbą nepalyginamai sunkiau. „Reikia labai daug kantrybės, lankstumo, žinių, nes kiekvieno vaiko negalia skirtinga, nevienodus reikalavimus kelia ir tėveliai“, - sakė pašnekovė, kuriai gydymo seanse tenka būti tarpininke tarp sergančio vaiko ir gyvūno.
Delfinų trenerio pareigybės numato ir daugiau darbų darbelių. Didžiausiems delfinų draugams patiems tenka valyti patalpas, gimus jaunikliams budėti naktimis, ruošti žuvį. Dideli ir labai protingi gyvūnai šeriami silke, skumbre, strimele, perpele, stauride. Delfinų „valgiaraščius“ sudaro veterinaras, atsižvelgdamas į jų amžių, aktyvumą, lytį. Vidutiniškai vienas delfinas gauna per dieną po 7-11 kilogramų skirtingos žuvies. Jei patelė vaikinga, žindo jauniklį, per dieną sušeriama net 20 kilogramų žuvies.
Įdomumo dėlei reikia paminėti, kad delfinės laukiasi 12 mėnesių. Jauniklius veda kas 2-4 metus. Delfiniukai gimsta apie metrą ilgio, sveria per 30 kilogramų. Ypač riebiu pienu jie maitinami iki metų ir ilgiau. Aštuntą-devintą mėnesį jų racioną paįvairina žuvis.
Delfinariume atsiradus naujam gyventojui, darbo padaugėja treneriams, nes jie mažuosius turi prižiūrėti visą parą. Pakaitomis stebi, ar reguliariai delfiniukai žindomi, skaičiuoja kvėpavimo dažnį, o duomenis suveda į kompiuterį. Naktį keletą kartų reikia šerti ir jų mamas. Anot Vidos Miškinytės, sunkiausia, kai gimsta keturi jaunikliai. Taip buvo praėjusią vasarą. 2009 metais delfinariume buvo itin „karšta“, nes du jauniklius atsivedė ir Kalifornijos jūrų liūtės.
Kalbėdama apie savo darbą, Vida džiaugėsi – diena delfinariume prabėga akimirksniu ir kiekviena vis kitokia nei vakarykštė: „Svarbiausia, ji suteikia galimybę kasdien išmokti ir sužinoti ką nors naujo.“
Daugiau kaip dvejus metus treniruodama delfinus Vida sužinojo, kad jie neturi uoslės, o „šneka“ per kvėpavimo angą. Prieš pradėdama dirbti, trejų metukų sūnų auginanti moteris net nenutuokė, kad per savaitę į baseiną būtina supilti dvi tonas druskos. Tai reikia daryti, nes Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo baseinas pildomas Baltijos jūros vandeniu. Tuo tarpu delfinai kilę iš Juodosios jūros, kurios druskingumas daug didesnis. Dvi tonos druskos tą skirtumą ir išlygina.
