1. Abipusis pakantumas
Kodėl tai sunku?
Būtent mūsų skirtumai – kiekvienos meilės istorijos pagrindas. Jie traukia, sukelia norą labiau pažinti kitą žmogų, jį mūsų akyse paverčia unikaliu. Mes klaidingai manome, kad sukurti kažką prasmingo ir ilgaamžio galima tik esant visiškam sutarimui visais klausimais.
Kodėl tai svarbu?
Meilė gimsta tuo momentu, kai kiekvienas iš dviejų žmonių mato ir priima tai, kas sudaro kito unikalumą: mes galime mylėti jį būtent tokį, koks jis yra iš tikro. Žinomas analitinis psichoterapeutas Robertas Johnsonas tokius santykius vadina „brandžia meile“.
Ką daryti?
Pripažinti skirtumus. Tai padės kitą pamatyti tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokio norėtųsi. Geriau pažinę partnerį, o su juo ir save, galėsite lengviau išspręsti konfliktus.
Suprasti, kas juose gerai.
Suderinti požiūrius. Rasti tuos punktus, kuriuose esate pasirengę nusileisti.
Išreikšti daugiau smalsumo nei baimės.
2. Bendros vertybės
Gyventi su nuosavu atspindžiu neįmanoma, o ir nėra dėl ko. O gyvenimas su visiška priešingybe rizikuoja pavirsti į nuolatinį konfliktą. Reikia rasti tarpusavio supratimą esminėse vertybėse.
Kodėl tai sunku?
Skirtingų žmonių vertybės negali visiškai sutapti, be to, metams bėgant jos keičiasi iš esmės. Jei partnerių požiūriai radikaliai skiriasi, jiems bus sunku kurti santykius.
Kodėl tai svarbu?
Žmogaus gyvenimiškos vertybės apibrėžia jo prioritetų, norų ir poreikių hierarchiją. Nuo jų priklauso, kaip mes kuriame savo gyvenimą visuomenėje, kaip kuriame santykius su kitais žmonėmis, taip pat – poros santykius.
Ką daryti?
Kalbėtis. Siekiant išvengti vertybių susidūrimo, yra vienas paprastas būdas: pasistengti iš anksto išsiaiškinti partnerio požiūrį.
Priimti. Viskas įmanoma, kol partneriai vienas kitą myli ir gerbia. Jei jie nusprendė būti kartu, kiekvienas jų turi nuoširdžiai ir sąmoningai priimti tuos principus, pagal kuriuos egzistuoja kito pasaulis.
Dalintis šeimos istorija.
Kurti bendras vertybes. Jei bendrų vertybių partneriai neturi, jiems visada lieka galimybė bendromis paversti kiekvieno jų vertybes. Tuomet gims naujos poros vertybės, kurios pradės kurti savą šeimos istoriją.
3. Draugiškas artumas
O jei jūsų partneris būtų ir geriausiu jūsų draugu? Artumas ir pasitikėjimas poroje būtini, kad galima būtų sukurti ilgalaikius santykius.
Kodėl tai sunku?
Nuostata, kad sutuoktiniai turi būti ir draugai, ne kiekvienam pasirodytų tokia jau akivaizdi. Juk mes paprastai meilę įsivaizduojame kaip romantišką, aistringą, seksualų jausmą... Tačiau pirmoji išvada, kurią padarė Džonas Gottmanas, daugelį metų tyręs santuokines poras, skamba taip: „Laimingų santuokų pagrindas – tikra draugystė“.
Kodėl tai svarbu?
Draugiškuose santykiuose partneriai vienas kitam dovanoja „švelnumo srautą“, kuris kartu su „erotiniu“ yra santuokinės sąjungos sudedamoji dalis. Švelnumas nemažina meilės ir geismo, tačiau puikiai juos papildo. Kuo stipresni draugystės ryšiai, tuo geriau jie apsaugo partnerius nuo agresyvių jausmų: tai, kas juos sieja, visuomet svarbiau (ar bent jau pakankamai svarbu) palyginus su bet kokiu nesantaikos šaltiniu.
Ką daryti?
Leisti kartu laisvalaikį.
Kurti savus ritualus. Pažinties, vestuvių, netgi pirmojo barnio metinės – tai dingstis su humoru ir išdidumu pažvelgti į kartu nueitą kelią.
Artimiau pažinti vienas kitą.
Rodyti švelnumą.
4. Kalbėjimasis vienas su kitu
Ilgas tylėjimas ne į naudą artimiems santykiams. Tačiau ir per daug kalbėti taip pat neverta...
Kodėl tai sunku?
Pokalbis tarp partnerių – subtilus menas. Tam nepakanka laikytis komunikacijos taisyklių, kurias išdėstė Karlas Rodžersas: pasakoti apie savo jausmus, kylančius dėl kito žmogaus elgesio, o ne jį kritikuoti; dažniau kalbėti pirmuoju asmeniu („aš“), o ne antruoju („tu“) ir pan. Tai, kas veikia santykiuose tarp kolegų ar pedagogikoje, meilės santykiuose ne visada pavyksta dėl didžiulės emocinės įtampos tarp pašnekovų.
Nesupratimo rizika tarp partnerių susijusi ir su tuo, kad bendravimo būdas priklauso nuo lyties, ir, apskritai kalbant, nuo žmogaus charakterio ir išsilavinimo. Primesdami savo bendravimo manierą, mes galime neatsižvelgti į kito poreikius.
Kodėl tai svarbu?
Bendravimas suteikia partneriams nepakeičiamą saugumo jausmą: kalbėdamasis su tavimi, aš tau įrodau, kad tu man egzistuoji.
Ką daryti?
Kalbėti, bet ne viską. Kad bendravimas būtų sėkmingas, reikia pradžiai nusibrėžti jo ribas.
Susitikti tam, kad pasikalbėtumėte. Neskubus pokalbis dviese – puiki galimybė ramiai aptarti sunkias ar skaudžias temas, taip pat pasikalbėti apie tai, kaip jums gerai kartu ir kiek gražių dalykų nuveikėte.
5. Seksualinė harmonija
Tai ne tik būdas pasitenkinti ir patenkinti kitą, tačiau ir galimybė atverti save, tapti artimesniems vienas kitam. Dviejų žmonių užduotis – padaryti taip, kad laikui bėgant seksualiniai santykiai neprarastų savo šviežumo ir gyvumo.
Kodėl tai sunku?
Kai pirmasis santykių etapas praeina, sutuoktiniams dažnai atsiranda jausmas, kad šioje sferoje jie padarė viską, kas buvo galima. Būna ir taip, kad paradoksaliai partneriai su metais ima daugiau gėdytis vienas kito, nesiryžta kalbėti apie savo troškimus nuogąstaudami, kad kitas jų nesupras.
Kita rimta kliūtis siekiant seksualinės harmonijos – tai... pernelyg didelis artumas. Sutuoktiniai, kurie kartu praleidžia visą laiką, neretai nustoja matyti vienas kitą iš tikro.
Kodėl tai svarbu?
„Nuo to laiko, kai dauguma mūsų pradėjo laikyti seksualumą svarbia poros gyvenimo dalimi, o bet kokį nesuderinamumą šioje srityje – pakankamu pagrindu skyryboms, visiškai normalu, kad poros, siekiančios būti kartu ilgai, tikisi iš seksualumo geriausių dalykų, kokius jis tik gali duoti“, - aiškina Žanas-Mišelis Fitremannas.
Ką daryti?
Atsikratyti išankstinių nuostatų. Seksualinė harmonija pasiekiama, kai partneriai tenkina vienas kito poreikius.
Stebėtis ir stebinti.
Kalbėtis apie seksą. Ir ne tik lovoje...
Nuolat mylėtis.
Ilsėtis vienam nuo kito. Vokiečių patarlė byloja, kad „meilė gyva, kol tarp įsimylėjėlių pučia vėjas“. Kitaip tariant, pakanka įkvėpti šviežio oro, pabandyti pakeisti aplinką – ir tai leis kiekvienam iš naujo patirti savarankiškumą, išsiskyrimo liūdesį ir vėl atgauti geismą...
6. Bendri gyvenimo planai ir svajonės
Siekiant judėti į priekį, porai būtina matyti savo ateitį. Ir ateitis galės nuolat įkvėpti partnerius, jei vienas kito svajonėse ir noruose jie galės atrasti bendrų taškų.
Kodėl tai sunku?
Turėti vaikų, pastatyti namą, kitą vasarą keliauti atostogų... Net tokie akivaizdūs poros gyvenimo planai kai kuriems gali pasirodyti problema. Norint planuoti ateitį, mažų mažiausiai reikia būti įsitikinusiam, kad santykiai tęsis – o tuo gali priversti abejoti šiuolaikinė skyrybų statistika...
Kodėl tai svarbu?
Negalima eiti per gyvenimą, neturint ateities planų.
Ką daryti?
Kalbėtis apie savo troškimus. Kiekvienam partnerių reikia dalintis asmeniniais planais, kad pora galėtų juos aptarti ir įrašyti į bendrus projektus.
Žvelgti į priekį.
