Dar prieš dvidešimtmetį dabartinės Vokietijos teritorijoje, sovietų kontroliuojamame okupaciniame sektoriuje, egzistavo komunistinė valstybė. Šiandien ją mena DDR muziejus. Tvarkingas, jaukus ir gausiai lankomas objektas skirtas šių laikų žmonėms parodyti anuometinę rytų Vokietijos buitį ir gyvenimo būdą.
Čia galima išvysti tų laikų maisto produktų, namų apyvokos ir kuklias pramogas atspindinčių daiktų. Muziejaus lankytojai nejučia grįžta į laikmetį, kai virtuvė ir vaikai buvo tik moters reikalas, o direktoriaus krėslas – tik vyro prerogatyva. Nepaisant to, net 90 proc. moterų dirbdavo, o šeimos būstui gaudavo beprocentes paskolas.
Tuo pat metu Rytų Vokietijoje dygo tipinės architektūros blokiniai namai, apstatyti mažai kuo besiskiriančiais baldais, o alkoholis būdavo vienas populiaresnių laisvalaikio praleidimo būdų – kasmet DDR gyventojai suvartodavo po 17 litrų gryno alkoholio (apie 286 butelius alaus ir 23 butelius degtinės). Anuometinis Saksonijos vynas būdavo pasiekiamas tik išrinktiesiems, o eiliniai žmonės mėgaudavosi Jugoslavijos, Bulgarijos ar Vengrijos produkcija.
39 laikraščiai, dvi televizijos, keturios radijo programos – ir visur viena nuomonė. Rytų Vokietijoje žiniasklaida galėjo sakyti tik tai, ką leido cenzūra. Kiekvieną trečiadienį vyriausieji redaktoriai susirinkdavo į centrinio komiteto susirinkimą, kur gaudavo nurodymus. Besidomintys politika ieškodavo vakarietiškų kanalų, kurių DDR vyriausybė negalėjo kontroliuoti.
Darbo Rytų Vokietijoje, kaip ir kitose socalistinėse šalyse, netrūko. Darbo pasiūlymų iš esmės turėjo praktiškai kiekvienas fabrikas, tad darbininkai džiaugėsi didele paklausa. Suprantama, todėl jautėsi vertingi ir reikšmingi. Kai kurie ir uždirbdavo neblogai, tačiau neretai gautus premijinius pragerdavo. Dar dažniau darbuotojai buvo, kaip dabar pasakytume, motyvuojami medaliais ir padėkos raštais bei garbės lentomis. Kolektyviškumo jausmas būdavo, be abejo, stipresnis nei šiandien. Ir sustiprėdavo dar labiau dalijantis „valdišką“ turtą.
Apie visa tai ir dar daugiau – apie mados reikalus, amerikietiškų džinsų kultą, atostogų leidimą, represines struktūras, susisiekimo reikalus – gyvai savo svečiams pasakoja DDR muziejus Berlyne, 2008 metais gavęs Europos metų muziejaus apdovanojimą.
