Taisyklingai tarti padeda artikuliacijos aparatas. Naudinga mažylius skatinti atlikti įvairius liežuvio ir lūpų judesius bei kitus pratimus.
Pūtimo pratimai
- Oro srove sukamas vėjo malūnėlis, pučiamos dūdelės, balionai ir kt.
- Pučiama plati oro srovė, lyg šildant sušalusias rankas.
- Stengiamasi į “vartus” pūtimu nuritinti flomasterį ar bebriaunį pieštuką.
Lūpų mankšta
- Lūpomis dalinamos razinos keliems žaisliniams paukšteliams, lyg tai darytų jų mama.
- Sukandus dantukus, lūpos ištempiamos į šalis, paskui atkišamos į priekį tarsi pučiant dūdelę (mėgdžiojama gaisrinės sirena, įvairiu garsumu tariant y-ū-y-ū).
- Pučiant oro srovę, virpinamos lūpos (“arkliukas prunkščia”).
Liežuvio mankšta
- Vaikui siūloma apsimesti, kad jo burnoje - čiulpiamasis saldainis, liežuviu darant už skruosto iškilimus.
- Judinant liežuvį į šonus, imituojamas tiksintis laikrodukas.
- Pravėrus burną liežuvio galiuku “valomi” apatiniai dantukai iš vidaus pusės, darant judesius iš vienos pusės į kitą, paskui - iš apačios į viršų.
- Iš liežuvio suformuojamas “kalnelis” - galiukas remiasi į apatinius dantis, o pats liežuvis išlenkiamas.
- Plačiai išsižiojus liežuvis sukamas ratu.
- Iškištas liežuvis nuleidžiamas žemyn, paskui keliamas į viršų, siekiant nosies galiuko.
- Vertikaliais nenutrūkstamais judesiais liežuviu “glostoma” viršutinė lūpa. Tempas greitinamas.
- Pliaukšima liežuviu, stengiantis jį kuo aukščiau pakelti ir kuo stipriau prispausti prie kietojo gomurio (“arkliukai bėga”).
- Prispaudus platų liežuvį prie gomurio, plačiai išsižiojama. Ištemptas poliežuvinis raištis primena grybo kotelį, o liežuvis - kepurę (“grybukas”).
