Entuziazmas įsivesti eurą gali atrodyti keistas. Juk finansų krizė atskleidė daug pavojų, iškylančių atsisakius nepriklausomos pinigų ir kreditavimo politikos. Graikija, Airija ir Ispanija krizei ištikus nebegali devalvuoti pinigų, todėl vyksta griežta "devalvacija iš vidaus": mažinamos algos ir išlaidos konkurencingumui palaikyti. Pokyčiai Baltijos valstybėse - Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kurios nepriklauso euro zonai, tačiau yra "pririšusios" savo nacionalines valiutas prie euro, dar skausmingesni. Latvijos ekonomika nuo jos klestėjimo viršūnės iki žemiausio nuosmukio susitraukė kone ketvirčiu.
Kitokia padėtis šalyse, kurių nacionalinių valiutų kursas plaukioja laisvai, - Lenkijoje ir Čekijoje. Šios valstybės šį tą laimi. Realiai Lenkijos zloto kursas nuo 2008 iki 2009 metų nukrito beveik 20 procentų. Tai padėjo Lenkijai išlaikyti konkurencingumą. Pernai ji buvo vienintelė ES valstybė, išvengusi recesijos.
Tuo tarpu Vengrija paskelbė, kad jos tikslas artimiausiais metais bus išlaikyti augimą, o ne įsivesti eurą. Specialistai pažymi, jog Rytų Europos valstybėms teks įvykdyti gilumines struktūrines reformas, kad jų ekonomikos būtų pajėgios susidoroti su dalyvavimo euro zonoje sunkumais.