1999 - 2003 m. pasinaudojus šiuo aktu buvo sulaikyta daugiau nei 2 tūkst. prieglobsčio Australijoje ieškojusių pabėgėlių vaikų iš Pietryčių Azijos ir Vidurio Rytų.
Rezultatai: ši politika sukėlė diskusijų apie žmogaus teisių pažeidimus. 2001 m. žmogaus teisių organizacija “Human Rights Watch” ministrui pirmininkui Johnui Howardui nusiuntė laišką, teigiantį, jog šis aktas, “remiantis tarptautinėmis žmogaus teisėmis ir politinio prieglobsčio įstatymu, prieštarauja Australijos įsipareigojimams šalies pilietybės neturintiems asmenims, pabėgėliams ir ieškantiesiems politinio prieglobsčio.“
Po trejų metų Australijos Žmogaus teisių ir lygių galimybių komisija išplatino pranešimą, smerkiantį vyriausybę už neleistiną elgesį ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos patyrė sulaikyti pabėgėlių vaikai. Nors Kevino Ruddo vyriausybė truputį sušvelninino įstatymą, juo vis dar vadovaujamasi sulaikant imigrantus.
Japonija
Imigrantų skaičius: 1,7 milijono
Imigracijos politika: Japonija jau seniai kovoja su demografinėmis bei imigracijos problemomis. Nors senstančiai šalies populiacijai pigios darbo jėgos importas yra naudingas, pastaruoju metu Japonijos vyriausybė dėl precedento neturinčio didelio nedarbo ėmėsi ieškoti būdų, kaip ją pristabdyti.
Garsiausias antiimigracinis įstatymas - 2009 m.pavasarį priimtas “Nikkei”. Remdamasi šiuo įstatymu vyriausybė gali sumokėti 3 tūkst. dolerių kiekvienam japonų kilmės bedarbiui iš Lotynų Amerikos (ir po 2 tūkst. dolerių jo šeimos nariams), kad jie grįžtų į savo šalį. Šio įstatymo “kabliukas” - išvykusieji visam laikui praranda teisę sugrįžti dirbti į Japoniją. Tuo metu Japonijoje gyveno apie 366 tūkst. atvykėlių iš Brazilijos ir Peru.
Rezultatai: nors atvykėliams buvo suteikta teisė apsispręsti, šis įstatymas Japonijoje vis tiek sukėlė audringų diskusijų. Vieni mano, kad įstatymas yra ekonomiškai protingas, kiti jį vadina japonų imigrantų bendruomenės įžeidimu. Vakarų spauda laikėsi palyginti neutralios pozicijos, išskyrus “Time”, kuriame buvo išspausdintas straipsnis su antrašte “Japonai imigrantams: ačiū, o dabar galite važiuoti namo.”
