Kaip rašo „Lietuvos žinios“, LRT susidariusią padėtį ketvirtadienį svarstė valdančioji Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Daliai frakcijos narių naująjį pirmininką išsirinkusios LRT tarybos pozicija neskelbti konkurso nacionalinio transliuotojo vadovo pareigoms eiti atrodo nepagrįsta. Todėl TS-LKD frakcija kreipėsi į Seimo teisininkus, kad šie išaiškintų LRT įstatymo nuostatas.
LRT įstatymo 10 straipsnis įpareigoja ne vėliau kaip per 15 dienų po tarybos pirmininko išrinkimo skelbti konkursą į LRT vadovo postą. Praėjusią savaitę LRT tarybos pirmininku tapęs Dainius Radzevičius kreipėsi į LRT administracinę komisiją, kuri patikino, esą to daryti nereikia, nes pačios tarybos įgaliojimai nebuvo nutrūkę. Gavęs tokias išvadas, D.Radzevičius raštu apklausė kitus tarybos narius. Dauguma jų pritarė, kad minėtas konkursas neturi būti skelbiamas.
L.Meškauskaitė: taryba privalo skelbti konkursą
Žiniasklaidos teisės ekspertė Liudvika Meškauskaitė įsitikinusi, kad LRT įstatyme neaiškumų nėra. Jos teigimu, LRT taryba privalo skelbti konkursą.
"Nebūna taip, kad viena įstatymo dalis galioja, kita negalioja. Įstatymo 10 straipsnio norma numatyta išskirtiniam atvejui, kai pasikeičia LRT tarybos pirmininkas. Ji ir yra tam, kad nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius pasitikrintų, ar galės dirbti su nauju LRT tarybos vadovu", - sakė teisininkė.
Tačiau LRT įstatyme įrašyta ir nuostata, kad generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus.
"Žinoma, LRT tarybos ir generalinio direktoriaus kadencijos yra skirtingos, bet negalime "išbraukti" iš įstatymo sakinio, kuris esant tam tikrai situacijai netinka. Man įdomu, kuo grindžiamas įstatymo nevykdymas. Turi būti koks nors motyvas, bet jis, matyt, ne teisinis", - pabrėžė L.Meškauskaitė.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys įsitikinęs, kad jeigu teisininkai nesutaria dėl tam tikrų LRT įstatymo nuostatų, jos surašytos neaiškiai. Pats parlamentaras laikosi nuomonės, kad LRT taryba neprivalo ieškoti naujo nacionalinio transliuotojo vadovo.
"Straipsnyje, kuriame aptariama generalinio direktoriaus kompetencija ir jo statusas, yra taip pat nurodyta, kada baigiasi jo įgaliojimai. Jame neužsimenama, kad jie nutrūksta pasikeitus LRT tarybos pirmininkui", - dėstė V.Stundys.
Jis siūlė palaukti parlamento teisininkų išaiškinimo. Seimo Teisės departamentas savo išvadą privalo parengti ne ilgiau kaip per mėnesį.
R.Valatka: konservatoriams vis niežti nagus pakeisti LRT vadovybę
„Tokios diskusijos pavėluotos bent septyneriais metais. Tokias diskusijas gali pradėti tik nesveiko proto žmogus arba tas, kuriam Dievas protą atėmė. Šiuo atveju turime situaciją, kai LRT tarybos pirmininkas mirė. Norima pavaizduoti, kad LRT tarybos pirmininkas – kaip karalius – anksčiau mirus karaliui keisdavo ir pirmąjį ministrą “, - DELFI situaciją komentavo 10 metų LRT taryboje dirbantis žurnalistas R. Valatka.
R.Valatka klausia, kas būtų, jei, neduok Dieve, mirtų D. Radzevičius. „Ar po mėnesio vėl keistume generalinį direktorių? Logikos nėra jokios“, - kalbėjo žurnalistas.
LRT tarybos nario teigimu, įstatymas aiškiai sako, kad generalinis direktorius dirba penkerius metus. „Laisvai galima diskutuoti dėl visko, bet šiuo atveju tyrime situaciją, kai toks atvejis jau yra buvęs triskart. Konservatoriai, kuriems vis niežti nagus kaip nors pakeisti LRT vadovybę, turėtų prisiminti, kad jų žmogus – Kęstutis Petrauskis – tokiu atveju visus penkerius metus būtų buvęs neteisėtas generalinis direktorius, nes jis buvo paskirtas generaliniu direktoriumi, o po mėnesio ar dviejų pakeistas tarybos pirmininkas – baigėsi Marcelijaus Martinaičio kadencija ir išrinktas Romas Pakalnis“, - kalbėjo R. Valatka.
Pasak jo, panaši situacija susiklostė generaliniu direktoriumi tapus A. Siaurusevičiui – jį reikėjo keisti jau dukart, nes R. Pakalnio kadencijai pasibaigus pirmininku išrinktas V. Milaknis, jam atsistatydinus pirmininku tapo amžinatilsį G. Ilgūnas.
Įstatymo nesuprantantiems žmonės R. Valatka pataria turėti kantrybės – esą rugpjūtį pasibaigus keturių Seimo deleguotų tarybos narių kadencijai, Seimo dauguma paskirs keturis naujus tarybos narius. Tuomet, pasak R. Valatkos, galbūt pasikeistus jėgų santykiui pagal įstatymą bus pasiūlyta atstatydinti generalinį direktorių.
„Pakentėkit, ponai, dar tris mėnesius, ir turėsite galimybę įvykdyti perversmą. Kam taip veržtis pro duris, kurių niekada nebuvo. Juokaujant galima pasakyti, kad kol valdė K. Petrauskis, kurio žmona dirba pas Jurgį Razmą, viskas buvo gerai, o kai televizija valdo ne su konservatoriais susijęs žmogus, tai jau įstatymas kažkaip kitaip kalba“, - teigė LRT tarybos narys.
R. Valatka priminė, kad dabar galiojantis įstatymas konservatoriaus Vytauto Landsbergio iniciatyva priimtas apie 2000-usoius.
A.Siaurusevičius vėl jaučia trąšų kvapą
„Daugiau nei dvejus metus esu generalinis direktorius, o tarybos pirmininkas – jau ketvirtas. Tad konkursas turėjo būti skelbtas jau keturis kartus. O jei prisiminsime, kad vienas tarybos pirmininkas dvi savaites tarybai vadovavo, tai po tų dviejų savaičių turėjo skelbti konkursą. Manau, įstatymas yra aiškus, čia tik dūmų uždanga“, - DELFI teigė A. Siaurusevičius.
Visgi, pasak A. Siaurusevičiaus, jei bus išaiškinta kitaip, įstatymą teks vykdyti. LRT vadovo teigimu, šią temą bandyta eskaluoti tarybos pirmininku tapus Valentinui Milakniui. „Čia tas pats, ką aš ir vadinau – trąšų kvapas sklinda iš to reikalo“, - sakė A. Siaurusevičius.
Kaip DELFI jau rašė, A. Siaurusevičius įžvelgia, kad LRT uzurpuoti nori „oligarchinė grupuotė su trąšų kvapu“.
