Papildomą kuro baką turintiems vilkikams – mokesčiai už per daug įvežto kuro

Pigesnį rusišką ir baltarusišką kurą papildomuose vilkikų bakuose gabenantiems vairuotojams gali tekti papurtyti kišenes. Lietuvos muitinės departamentas nuo šių metų pradžios gali patikrinti, kiek kuro turėtų tilpti gamykliniame tam tikro vilkiko bake, o vežamą perteklių apmokestinti. Anksčiau nebuvo kaip įrodyti, kad kuro bakas neatitinka gamintojo standartų. Sutarčių su gamintojais rezultatas – į biudžetą surinkta per 70 tūkst. Lt. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad vežėjai užsidirba perveždami krovinius, o ne kurą. Tačiau jis pripažįsta manantis, kad dėl papildomuose bakuose esančio kuro apmokestinimo gali prasidėti teismų maratonai.

„Problema yra gana didelė, nes yra dažnas reiškinys, kai transporto priemonės be krovinio vyksta į užsienį atsivežti kuro. Jeigu kuras įvežamas papildomuose bakuose, jis turi būti apmokestinamas akcizu. Žinoma, muitinei tai yra tam tikras galvos skausmas turint omenyje dabartinę transporto priemonių įvairovę ir galimybes užsisakyti papildomą komplektaciją iš gamintojų“, – DELFI sakė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.

Tačiau, jo teigimu, situaciją gerina tai, kad departamentas turi sutartis su vilkikų gamintojais ir gali jų duomenų bazėse patikrinti, kokios gamyklinės kuro bakų
komplektacijos yra konkretus automobilis.

„Tikrinimą atliekame valdydami riziką, pirmiausiai nustatome transporto priemones, kurios dažnai be krovinio kerta valstybės sieną. Taigi jeigu transporto priemonė važiuoja tik kuro, vadinasi, yra siekiamybė atsivežti jo maksimalų kiekį ir yra poreikis įsirengti papildomus bakus“, – kalbėjo J. Miškinis.

Anot jo, jeigu įvežamas kuras nestandartiniuose bakuose, jis prie sienos apmokestinamas muitais, akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).

Dažniausiai prie vilkikų papildomai tvirtinami kuro bakai būna tokio pat dydžio, kaip ir sumontuoti gamintojo.

Jo teigimu, lengvųjų automobilių savininkai dažniausiai bando mechaniškai išpūsti automobilių bakus, tačiau papildomų netvirtina.

Europos Sąjungos (ES) reglamentas numato, kad gyventojai gali iš kitų šalių atsivežti pilną kuro baką ir dar 10 l bakelį degalų, tačiau neturi teisės jo išpilti į talpas, perduoti kitiems žmonėms.

J. Miškinio teigimu, nustačius, kad tam tikras vilkikas nuolat kerta sieną, taip pat gali būti patikrinama įmonė, kuriai jis priklauso.

„Tarkime, yra įmonė „N“, turinti sunkvežimį, kurio bake telpa 1,5 t arba netgi daugiau kuro, ir tas automobilis nuolat kursuoja maršrutu Sovieckas-Tauragė. Atlikus tokios įmonės auditą ir paaiškėjus, kad visi degalai įsigyti Rusijoje, tačiau jie pilami ir į kitas transporto priemones, įvežtas kuras turi būti apmokestinamas – toks jo panaudojimas neatitinka ES reglamente nurodytų sąlygų. Šis reglamentas nedraudžia atsivežti degalų standartiniuose bakuose, bet jų negalima panaudoti kitiems tikslams, negalima jų išpilti iš kuro bako“, – pavyzdį pateikė jis.

Preliminariais duomenimis, Vilniaus teritorinė muitinė nuo metų pradžios apmokestinus kurą nestandartiniuose bakuose surinko 42,140 tūkst. Lt, Klaipėdos – 33,391 tūkst. Lt.

Vežėjai uždirba iš krovinių vežimo

„Kiekviena transporto priemonė turi kėbulo numerį, pagal kurį gamintojas pasakys, kiek jo bake telpa kuro. (...) Kai žmonės autorizuotuose servisuose įstato papildomą baką, kuris yra sujungtas su maitinimo sistema, tada galima ginčytis. Aš galvoju, kad įklimpsime į teismų maratoną. Matyt, Muitinės departamentas turi daug pinigų teismams“, – savo nuomonę apie šį apmokestinimą sakė A. Kondrusevičius.

Jo teigimu vežėjai daugiau uždirba veždami krovinius, todėl į Rytų tik dėl kuro nevažiuoja.

„Šiuo metu rinkoje labai trūksta transporto paslaugų. Krovinių pasiūla daugiau nei dvigubai viršija paklausą. Todėl mūsų vežėjai tikrai neužsiiminėja degalų perpardavimu, juo labiau, kad tai yra nelegalu. Yra tam tikra disproporcija tarp krovinių, nes į Rytus yra kur kas didesnis krovinių srautas, atgal pakrauti grįžta 10-15 proc. vilkikų. Dėl to jie yra priversti grįžti tušti, žinoma, kad jie važiuoja su degalais bakuose“, – sakė „Linavos“ prezidentas.

Jis mano, kad tik pavieniai asmenys gali imtis tik vežioti kurą.

„Mes irgi esame prieš tai, kad būtų toks „verslas“, nes tai kenkia Lietuvos biudžetui ir didina eiles pasienyje, nes mes, užsiimantys pervežimais, stovime bendroje eilėje ir laukiame. Dėl to mes patiriame tiesioginius nuostolius“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis sakė girdėjęs apie ketinimus dar labiau griežtinti kuro įvežimą į Lietuvą, tačiau mano, kad tai būtų neįmanoma, nes Lietuvos sienos yra atviros.

DELFI primena, kad iš ne ES valstybių importuojamam benzinui taikomas 3,7 proc. muito tarifas, o dyzelinui muito tarifas visai netaikomas.

PVM Lietuvoje yra 21 proc.

Šiuo metu benzino akcizas yra 434 eurai, dyzelinui – 274 eurai tūkstančiui litrų.

Rusijoje populiariausias 92 markės benzinas kainuoja apie 2,3 Lt/l, Baltarusijoje – 2,96 Lt/l. Dyzelinas abiejose šalyse kainuoja panašiai – apie 2,40 Lt/l. Lietuvoje populiariausias 95 markės benzinas kainuoja nuo 4,06 ct/l, o dyzelinas – 3,55 Lt/l.