A. Kveinio karjeros posūkis į Iraną buvo netikėtas.
„Turiu daug draugų, praėjusiais metais žaidžiau turnyre Bahreine ir gavau pasiūlymą padėti Irano olimpinei rinktinei. Aš esu ne tik žaidėjas, bet ir profesionalus treneris. Taip išėjo, kad dirbu su moterimis. Tai labai sunkus darbas. Dabar Irane antrus metus esu nacionalinės moterų rinktinės treneris. Po sėkmingų praėjusių metų, mano kontraktas buvo pratęstas. Per metus turiu tik 20 dienų atostogų“, – DELFI sakė 47-erių metų didmeistris.
Irane vengia tik politinių temų
Lietuvis patenkintas darbo ir gyvenimo sąlygomis Irane.
„Sąlygos ten ne tokios, kokios yra Lietuvoje. Apie tokias galimybes Lietuvoje galime tik svajoti. Visi sportininkai Irane yra labai gerbiami. Visų sporto šakų. Šachmatai Irane yra gerbiami ir populiarinami. Ne taip, kaip Lietuvoje, kur gerbiamas tik krepšinis. Jei esi Irano nacionalinės rinktinės narys arba šachmatuose – didmeistris, – esi aprūpintas iki gyvenimo pabaigos, nes tu jau per savo karjerą viską pasiekei. Valstybė tave išlaiko“, – pabrėžė triskart Lietuvos šachmatų čempionas.
Irane atvykėliams reikia vengti tik vieno – politikavimo ir valdžios kritikos.
„Nenoriu kalbėti nei apie Lietuvos, nei apie Irano politiką. Tik galiu pasakyti, kad tai tikrai turtinga islamo valstybė su garbinga istorija. Nereikia painioti su aplinkinėmis valstybėmis – Iraku ar Afganistanu.
Iranas išlaiko tam tikrą pusiausvyrą regione. Tai, kad esu europietis, man absoliučiai nekelia jokių rūpesčių. Žmonės tikrai yra labai draugiški, maistas labai geras ir kokybiškas, visiškai nėra alkoholinių gėrimų ir jis nevartojamas. Tiesa, ten labai karšta“.
Auklėtinės į turnyrus – tik su broliais ir tėvais
A. Kveiniui dirbti griežtomis islamo režimo sąlygomis su moterimis šachmatininkėmis yra dvigubai sudėtingiau.
„Sunku, aišku. Jos nešioja parandžas. Aš be tėvo ar brolio neturiu su jom teisės keliauti po kitas šalis. Bet, kaip sakoma, vyras yra galva, o moteris – kaklas, kuris tą galva pasuka reikiam kryptimi. Tai galioja ir Irane, nors išoriškai atrodo, kad moterys ten jaučia priespaudą. Su moterimis kitas trenerio pokalbis, ten kitokia šachmatų logika. Aš jas mokau klasikinių šachmatų pagrindų“, – DELFI pasakojo A. Kveinys.
Irano šachmatininkių lygis yra aukštesnis už lietuvių.
„Irano moterų šachmatininkių lygis aukštesnis negu lietuvių. Ten yra penkios didmeistrės. Pagrinde šachmatais yra žaidžiama Azijoje, o ne Europoje. Ten labai didelė rinka, daug šachmatininkų, todėl meistriškumas labai aukštas. Žaidžia visose olimpiadose, bet svarbiausios jiems – Azijos žaidynės.
Europa jiems neįdomi, nes čia per maža rinka. 2000 metais kovoje dėl pasaulio čempiono karūnos Viswanathanas Anandas ir Aleksejus Širovas žaidė Teherane“, – priminė Lietuvos šachmatų guru.
A. Kveinys Irane ne tik tiesiogiai treniruoja rinktinės šachmatininkes, bet ir skaito paskaitas apie šachmatų istoriją ir dabartį.
„Baigiau Maskvos kūno kultūros institutą, o Irane gerbiama buvusi rusų šachmatų mokykla. Skaičiau paskaitas važinėdamas po įvairius Irano miestus apie šachmatų istoriją. Dabar yra visokių šachmatų. Atsiradus kompiuteriams, atsirado ir skaičiuojami šachmatai, o aš esu senosios klasikinės loginės mokyklos atstovas. Persams tai įdomu“.
Lietuvos šachmatų sistemoje – keistų viską
Lietuvoje profesionalus žaidėjas negali išgyventi tik iš šachmatų.
„Lietuvoje – ne. Čia reikia viską keisti. Aš, žinoma, turiu daug klausimų Sporto departamentui, bet man tie aiškinimaisi neįdomūs.
Nematau šachmatų perspektyvos Lietuvoje. Šachmatai arba yra komerciniai, arba, kaip bokse yra svorio kategorijos – čia yra įvairios meistriškumo kategorijos. Lietuva mane prisimena, kai reikia žaisti už rinktinę. Ką tik skambino Gediminas Šarakauskas, laikinai einantis LŠF prezidento pareigas, ir kvietė į rinktinę“.
Rugsėjo mėnesio antroje pusėje pasaulinė šachmatų olimpiada vyks Rusijos Chanty-Mansijsko mieste.
„Aš ten galiu ramiai nuvažiuoti su Irano rinktine. Lietuvoje niekas to nefinansuoja, reikia keliauti į varžybas savo lėšomis. Todėl aš nedalyvavau ir Europos šachmatų čempionate Rijekoje, Kroatijoje (2010 metų kovo mėnesį – DELFI). Dėl tos pačios finansinės priežasties. Aš vedęs, turiu šeimą, tris vaikus, juos reikia išlaikyti. Apie tai niekas negalvoja. Dar nežinau, gal dar olimpiadoje ir Lietuvai atstovausiu“, – svarstė A. Kveinys.
Svarbiausios A. Kveiniui bus Azijos žaidynės Kinijoje lapkričio mėnesį, kur dalyvaus jo vadovaujama rinktinė.
„Ten keliami labai dideli planai abiems Irano rinktinėms – ir vyrams, ir moterims. Pasaulinė olimpiada Rusijoje Irane yra vertinamas tik kaip pasirengimas Azijos žaidynių šachmatų turnyrui. Jei mano vadovaujamai moterų komandai ten nepasiseks, greičiausiai „lėks“ mano kaip trenerio galva. Aš to nesureikšminu, tai yra normalu. Jei bus blogi rezultatai – aš pats atsistatydinsiu. Čia tik pas mus Lietuvoje nesvarbu ar gerai, ar blogai žaidi“, – DELFI paaiškino vienas garsiausių visų laikų Lietuvos šachmatininkų
Šachmatininkas turi būti universalus
A. Kveinys tris kartus tapo Lietuvos čempionu (1983, 2001 ir 2008 m.), yra 8 kartus yra žaidęs pasaulio olimpiadose, 4 sykius Europos komandų pirmenybėse, kovojo Norvegijos „Premier“, Vokietijos „Bundeslygoje“, Belgijos, Lenkijos ir Lietuvos šachmatų lygose, Islandijos ir Irano komandų čempionatuose ir net Bangladeše.
2010 m. Lietuvos šachmatų čempionate A. Kveinys nedalyvavo, o Lietuvos šachmatų lygoje su Panevėžio klubu tapo vicečempionu. Mūsiškis žinynuose vadinamas atakuojančio stiliaus šachmatininku.
„Ne, tai ne visai tikslu. Dabar šachmatininkas turi būti universalus. Nesvarbu ar reikės gintis, ar pulti. Vienodai stipriai reikia žaisti visose stadijose. Ne, man neįdomu, aš neskaičiuoju savo laimėtų turnyrų ar kiek kartų esu Lietuvos čempionas“.
Įsimintiniausia pergalė A. Kveiniui – Skandinavijos šalių čempionate, jis yra atėmęs pustaškį iš šachmatų pasaulio čempiono Vladimiro Kramniko.
„1995 metais Stokholme laimėjau atvirą Skandinavijos šalių čempionatą. Buvo labai malonu, nes tai stambi pergalė. Nei vienas norvegas Norvegijoje nėra manęs nugalėjęs. Esu žaidęs su V. Kramniku dvi partijas ir vienoje jų pasiekiau lygiąsias. Baltomis figūromis aš retai pralaimiu bet kokio lygio šachmatininkui“.
Aklai kompiuteriais nepasikliauna
Didmeistris iš Lietuvos nesureikšmina ir visuotinės šachmatų kompiuterizacijos.
„Aš kompiuterius naudoju gerokai daugiau kaip biblioteką, kai informaciją, sukauptą vienoje vietoje. Žmonės naudoja žaidybines programas. Štai paskutinis pavyzdys – mačas dėl pasaulio čempiono titulo tarp Veselino Topalovo ir W. Anando. V. Topalovas pralaimėjo, nes visiškai pasitikėjo kompiuteriu. W. Anandas nugalėjo pelnytai, o ir jo brigada, kuri dirbo svarbų analitinį darbą, buvo „teisinga“, – DELFI sakė A. Kveinys.
Šachmatai ir tenisas – labai brangios sporto šakos
Lietuvoje šachmatais pradėta žaisti apie XVII a. Tuomet tarpusavyje rungtyniavo Lietuvos didikai. 1887 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis. Šiuo metu Lietuvoje yra vos keli aktyvūs šachmatų meistrai.
„Šachmatai nėra pigus sportas. Kaip ir tenisas – jie labai brangūs. Vaiko negalima išugdyti per metus, čia reikia įdirbio. Gali žvaigždė sužibėti ir Lietuvoje, bet už 3-4 mėnesių, jei nebus darbo – nieko nebus. Šachmatininkas tobulėja važinėdamas po turnyrus, kur renka reitingo balus, tai viskas kainuoja.
Vaikas šachmatininkas turi turėti labai turtingus tėvelius arba galingus rėmėjus“, – dėstė A. Kveinys.
Lietuvoje šiuo metu aktyviai žaidžia tik didmeistriai Eduardas Rozentalis (2618), Šarūnas Šulskis (2554), Vidmantas Mališauskas (2491) ir Algimantas Butnorius (2437).
„Iš merginų žaidžia tik Viktorija Čmilytė (2514) ir mano mokinė Dagnė Čiukšytė (2344, nuo 2007 m. persikėlė į Angliją – DELFI). Nėra jokių perspektyvų. Negalime Lietuvoje net moterų komandos sudaryti. Kamilė Baginskaitė išvažiavo į JAV. Ten, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Rusijoje – šachmatai gerbiami. Lietuvoje negerbiami ne tik šachmatai“, – nelinksmai pokalbį su DELFI baigė A. Kveinys, kuris ketvirtadienį išvyksta į Iraną.
Dosjė
Aloyzas Kveinys
Gimė: 1962 m. liepos 9 d., Mažeikiuose (47 metai)
Baigė: Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą ir Maskvos KKI
Profesionalo karjera: 1986 – iki dabar
Titulas: Didmeistris (GM, 1992)
Titulas: Tarptautinis meistras (IM, 1990)
Dabartinis reitingas: 2541 (2010 gegužė)
Aukščiausias reitingas: 2565 (2004 liepa)
Žaidė aukščiausio lygio turnyruose: 8 pasaulinėse olimpiadose 1992 (4 lenta), 1994 (3), 1996 (2), 2000 (1), 2002 (4), 2004 (3), 2006 (2) ir 2008 (1) ir 4 Europos komandų čempionatuose (sykį prie 1 lentos).
