Kur geriama - ten ir smurtaujama
Pasak A. Tamolienės, daugiausia problemų kyla dėl to, kad šeimose girtaujama. Darbuotoja pripažįsta, kad tokios šeimos paprastai gyvena iš socialinių pašalpų, nes tėvai niekur nedirba, net neūkininkauja, - tingi, nemato reikalo. O gautos pašalpos, sako A. Tamolienė, neretai prageriamos, iššvaistomos - vaikai tų pinigų taip ir nepamato.
"Kur girtaujama, ten dažniausiai ir smurtaujama. Tėvai prisigeria, ima mušti vaikus. Kokie jie gali užaugti? Irgi žiaurūs, nes pripratę prie smurto. Jau mokykloje vaikai grasina mokytojams ir kitiems vaikams - kad papjaus, kad užkas, ir panašiai."
Per praėjusius metus rajone užregistruoti 28 smurto prieš vaikus atvejai. Anot A. Tamolienės, istorijos labai skaudžios.
"Vienam berniukui patėvis peiliu perdūrė pilvą - jau yra iškelta baudžiamoji byla. Kitas tėvas jau atlieka bausmę kalėjime - jis vaikui išplikė akį karštu vandeniu. Berniukui ta akimi susilpnėjo regėjimas. Tėvas nuteistas kalėti 2 metus ir 7 mėnesius.
Dar vienas tėvas irgi buvo nuteistas, nes kankino vaikus. Šeimoje su tėvu augo dešimt vaikų, vienas buvo kūdikių namuose, nes mama mirė gimdydama. Jis vaikus mušdavo, porcijom maistą dalindavo. Viena dukterų bandė skandintis.
Kitas skaudus atvejis, kurį dabar aiškinamės, - Kretingalėje nusižudė vaikinas. Pasirodo, tėvas buvo labai griežtas, žiaurus. Gal tai turėjo įtakos. Vaikinas važiavo mašina, padarė avariją, bet, matyt, bijojo grįžti namo, ir ten pat ant medžio pasikorė... Per metus rajone būna vienas du nepilnamečių savižudybių atvejai", - pasakojo Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja.
Daugėja ir seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų. "Tik ateina kokia šventė, žiūrėk, bus kas baisaus nutikę", - teigė A. Tamolienė.
"Mums viskas gerai..."
A. Tamolienė sako, kad tarnybos darbuotojai visais įmanomais būdais bando padėti šeimoms. "Mes darome viską, ką galime, tačiau dažnai būname priversti suvokti nemalonią tiesą, kad esame bejėgiai ką nors pakeisti, - apgailestauja ji. - Pavyzdžiui, didelė problema yra girtavimas, tačiau kaip padėti geriantiems tėvams? Juk tai jau liga."
Beje, pačios šeimos dažnai nepripažįsta, kad joms reikalinga pagalba, sako A. Tamolienė. "Sako, juk pas mus viskas gerai, ko atvažiavot, stebisi. Jiems visada viskas gerai. O kai pasižiūri, kaip yra iš tikrųjų...".
"Pas mus viskas gerai...", - tokiais žodžiais šią savaitę problemiškų šeimų lankyti vykusią A. Tamolienę ir seniūnijos specialistę Marytę Ruigienę pasitiko ir vienas Agluonėnų gyventojas.
Vyriškis svirduliuodamas išvirto pro duris ir vos galėjo suregzti sakinį. Jo nėščia draugė Dalia, jauna moteris, greitai gimdysianti penktą kartą, šypsojosi, žvelgdama į nesiliaujantį kikenti sugyventinį: "Taip, jis ir vėl "linksmas". Visada toks, bet ką jam padarysi".
Moteris nesiskundžia, kad kukliame kambary, kuriame jie gyvena su vaikais, šalta kaip šaldytuve, nes vyras neparneša malkų. Nesiskundžia ir tuo, kad jis čia pat, kur jie visi miega, rūko. O vyriškis, Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir seniūnijos darbuotojų paklaustas, kodėl nenueina prisikirsti malkų, ėmė priekaištauti: "O tai ko jūs neatvežat? Juk užsakėm!"
Kartą jis seniūnijos darbuotojai buvo net ultimatumą iškėlęs: duosi butelį - namie bus malkų.
Vaikų gimdymas - kaip amatas
Ši šeima, kaip ir daugelis kitų, anot A. Tamolienės, savo finansines problemas bando spręsti didindama vaikų skaičių. Tarnybos darbuotojai jau nebesistebi, kai jiems pranešama: "Laukiamės dar vieno vaikelio...".
Visi keturi Dalios vaikai, A. Tamolienės žiniomis, - nuo skirtingų vyrų. Ir dabar, pasakojo darbuotoja, susipykusi su sugyventiniu, moteris išbėga pas kitą. Vėliau - sugrįžta.
"Vis galvojame - va, išauginsime mažiausiąjį, išleisim į darželį, viskas bus gerai. O čia tau vėl praneša gerą žinią - Dalia vėl pastojo... Pasaka be galo. Kita vertus, jie gi iš to gyvena. Bus vaikas - bus pašalpa...", - kalbėjo Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja.
Badas, purvas ir smarvė
Šią savaitę Vaikų teisių apsaugos tarnyba surengė reidą į dar vienos šeimos sodybą, esančią Agluonėnų seniūnijoje.
Sodybos šeimininkė, auginanti septynis vaikus, tvirtino gyvenanti vos ne rojuje, o pati esanti geriausia motina žemėje.
Šiame "rojuje" ant lovų patiesta patalynė primena skudurus grindims valyti. Viduje drėgna, sienos sutrūnijusios ir supelijusios. Ore tvyro kačių šlapimo smarvė. Šunys ir katės, kurių šioje sodyboje daugybė - net nepavyko visų suskaičiuoti, savo gamtinius reikalus atlieka čia pat, namo viduje.
"Labiausiai gaila vaikų. Kai jie mokykloje, tai dar nieko, ten juos prižiūri. Bet kas jų laukia namuose... Baisi netvarka, valgyti nėra ko. Atvažiavę vasaros metu randam juos apsileidusius, purvinus, alkanus. Ir taip jie turi visokių negalių - viena mergaitė, 14-os metų, į kelnes šlapinasi", - sakė A. Tamolienė.
Pasak A. Tamolienės, vaikai, 4 mergaitės ir 3 berniukai, yra išsibarstę po mokyklas visame rajone. Moters vyras - žuvęs, dabar ji gyvena su draugu.
"Vaikai irgi ne nuo vieno vyro. Pirmąjį vaiką ji pasigimdė dar prieš santuoką, dar penkių susilaukė susituokusi, o septintąjį pagimdė vyrui žuvus", - pasakojo A. Tamolienė.
Vaikų teisių apsaugos tarnybai ši šeima žinoma seniai. Motina, anot A. Tamolienės, labai netvarkinga, mėgstanti taurelę, nervinga. Tiek ji, tiek sugyventinis niekur nedirba, ūkis - irgi apleistas. Kaimynai pasakoja, anot A. Tamolienės, kad jie dar ir vagiliaujantys - esą kai sutemus kiti sugula, šie išeina "į trasą".
Šiems našlaičiams kas mėnesį valstybė išmoka daugiau kaip 600 Lt, tačiau Vaikų teisių apsaugos tarnyba įtaria, kad motina su sugyventiniu šiuos pinigus išleidžia savo, o ne vaikų reikmėms. "Būna, vaikai skundžiasi neturį net elementarių higienos priemonių - motina nenuperka, o pinigų neduoda. Tie pinigai išgaruoja kaip dūmas, o vaikams iš to jokios naudos", - teigė A. Tamolienė.
Beje, vienas vyriškis, gyvenantis sodyboje kartu su šia šeima, puolė piktintis išgirdęs Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos pareikštą pastabą dėl netvarkos: "Viskas juk tvarkoj, čia jums ne prezidentūra! Norit pasakyti, kiti mandriau gyvena? Baikit juokus!"
Apkrauti administraciniu darbu
Pasak A. Tamolienės, šias šeimas būtina nuolat stebėti, pagal galimybes tarnybos darbuotojai jas aplanko, sudrausmina. Tiesa, anot jos, tos galimybės - gana ribotos. Vaikų teisių apsaugos tarnyba neturi savo transporto - jį gauna tik kas savaitę, o atstumai - dideli.
"Kita vertus, turime begalę kitų darbų. Dabar ypač daug laiko atima dalyvavimas teismuose, administracinis darbas."
