Klaipėdoje yra daugiau nei 1000 šeimų, kai moteris deklaruoja esanti vieniša motina ir gauna iš Socialinės paramos centro socialinę pašalpą. Vienišoms motinoms jau išsiųsti raginimai tvarkytis dokumentus, reikalingus nustatyti tėvystę teisme ir priteisti pinigus vaikui išlaikyti.
Mylėjosi Ispanijoje
Vienišai motinai, gaunančiai 93,75 Lt šeimos pašalpą, mokama dar ir socialinė pašalpa, jeigu jai nepriklauso “Sodros” išmokos ir kiekvienam jos šeimos nariui neišeina po 135 litus (tai valstybės remiamos pajamos). Socialinės pašalpos dydis skaičiuojamas pagal tam tikrą formulę. Pašalpa mokama Socialinės paramos centre.
Dvidešimt vienerių metų klaipėdietės Lilijos, auginančios pusės metų vaiką, pajamos - 250 Lt per mėnesį. Tai Socialinės paramos centre mokama 93,75 Lt šeimos pašalpa ir 158 Lt vienišos motinos pašalpa. Būtent pastarosios nuo Naujųjų metų moteris gali netekti, nes neturi galimybės bylinėtis teisme dėl tėvystės nustatymo.
Lilija vasarą įsidarbino šokėja viename Ispanijos mieste. Moteris sakė, kad ji dar neketino tapti motina. Kai grįžusi iš Ispanijos sužinojo, jog yra nėščia, vis dėlto pasiryžo gimdyti. Vaiko tėvas - Ispanijos pilietis. Apie kūdikį ji perdavusi jam žinią per drauges. Tačiau tėvas vaiko iki šiol nėra matęs, jokių pinigų jam neskyrė. Sužinojusi, kad nuo sausio mėnesio ji gali netekti vienišos motinos pašalpos, moteris kreipėsi į Socialinės paramos centrą.
„Ten paragino kreiptis į teismą. Sakė, reikia teismo sprendimo apie vaiko tėvą arba apie tai, kad jo neįmanoma nustatyti. Advokatų kontoroje pasakė, kad privalau pateikti duomenis apie vaiko tėvą - jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Žinau tik vardą. Advokatas man paaiškino, kad taip nebūna. Jis atsisakė rašyti ieškinį“, - dienraščiui sakė Lilija.
Moteris teigė, kad be pašalpos išsiversti bus sunku, tačiau sakė neįsivaizduojanti, kaip įvykdyti socialinių darbuotojų keliamus reikalavimus.
Klausinėtų kaimynų
Advokatė Zita Šličytė dienraščiui teigė, kad socialinių darbuotojų reikalavimą visas motinas siųsti į teismą galima vertinti ir kaip nevisiškai pagrįstą įstatymo interpretavimą. Ji paminėjo, kad Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, jog panašius reikalus įmanoma spręsti ir ne teismo keliu. Esą nebūtina kelti bylas kiekvienu atveju, jei nėra pagrindo manyti, jog žmogus piktnaudžiauja, siekdamas gauti papildomų pajamų - pašalpą vaikui išlaikyti. Dauguma atvejų pakaktų, kad patys socialiniai darbuotojai ištirtų ir įsitikintų, jog motina vaiką išlaiko viena. „Gyvenimo sąlygų tyrimo aktas tokiais atvejais yra pakankamas pagrindas skirti pašalpą”, - sakė Z.Šličytė.
Pagal naująjį Piniginės paramos įstatymą numatyta daugiau teisių socialiniams darbuotojams. Tikrindami gyvenimo ir buities sąlygas jie turi teisę apklausti kaimynus, o jų suteiktas žinias panaudoti kaip įrodymus. Advokatės nuomone, dabar socialiniai darbuotojai nori eiti jiems lengviausiu keliu - siųsti visas motinas į teismą ir taip išvengti ne tik savo pareigų, bet ir atsakomybės.
Galimybė skųsti
Socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė dienraščiui teigė, kad kitos išeities socialiniai darbuotojai neturi. Jie privalės laikytis įstatymo ir reikalauti iš motinų teismo sprendimo apie nustatytą arba ne vaiko tėvą. “Jei kas nors tikisi valstybės paramos - turi įrodyti, kad jos tikrai reikia”, - aiškino direktorė.
Vargu ar visais atvejais tai turi būti įrodinėjama teisme, nes tirti paramos gavėjo gyvenimo sąlygas, įrodančias, kad parama reikalinga, yra pačių socialinių darbuotojų pareiga. Pasak Z.Šličytės, jei šios pareigos socialiniai darbuotojai neatliks, kuo jie vėliau teisme argumentuos tai, kad atsisakė skirti pašalpą?
Anot advokatės, jei socialiniai darbuotojai netinkamai atlieka savo pareigas, priima klaidingus sprendimus ir pašalpa neskiriama, moteriai belieka skųsti įstaigos administracijos sprendimus ar veiksmus Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pateikiamas raštiškas įstaigos atsisakymas skirti pašalpą. Tokiu atveju niekur nereikalaujama įvardinti tėvo, nes atsakovas byloje - įstaiga, neišmokanti pašalpos.
Kitas būdas apginti šeimos teisę gauti pašalpą ir kartu vaiko interesus - kreiptis į Apylinkės teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Faktą, kad motina yra vieniša. Faktas nustatinėjamas norint gauti pašalpą. Šiuo atveju taip pat nereikia įvardinti vaiko tėvo, nes suinteresuotasis asmuo byloje taip pat yra įstaiga, neišmokanti pašalpos.
Biologinė ekspertizė
Pareigos, privalomos vaiko tėvui, nėra tapatus dalykas vienišos motinos pašalpai. Z.Šličytės nuomone, jei moteriai rūpi vaiko gerovė, ji turėtų būti suinteresuota nustatyti vaiko tėvą. Tuomet tėvas privalės ne tik skirti pinigų vaikui išlaikyti. Vaikas gali paveldėti turtą, o tėvui mirus, vaikui skiriama našlaičio pensija.
Daug šeimų gyvena neįregistravę santuokos, bet yra vadinamieji sugyventiniai ar įregistravę partnerystės sutartį. Nors bendro moters ir vyro gyvenimo įrodymai teisme nustatant tėvystę labai vertinami, tačiau jie antraeiliai, o svarbiausia tėvystei nustatyti yra biologinės ekspertizės išvada. Tačiau pagal Konstituciją, Žmogaus teisių deklaraciją žmogaus kūnas yra neliečiamas, todėl bet kuris spėjamas tėvas gali ir atsisakyti tyrimų.
Jei spėjamas vaiko tėvas atsisako vykti ekspertizei ir moteris neturi kitų įrodymų, kad gyveno su juo, tėvystę nustatyti itin sudėtinga. Tačiau ir tokiu atveju yra teisinė galimybė apginti vaiko interesus: kai tėvas atsisako vykti ekspertizei, įstatymas leidžia teismui tai įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
Jei moteris vis dėlto pralaimi bylą dėl tėvystės nustatymo, nekyla abejonių, kad ji tampa vieniša motina. Kitokie ginčai dėl tokio jos statuso netenka prasmės. „O teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir bus įrodymas socialinės paramos įstaigai, kad moteris yra vieniša motina, taigi jai priklauso mokėti pašalpą“, - sakė Z.Šličytė.
Tėvas - žagintojas
Kita vieniša motina, Nemira, baimindamasi dėl savo reputacijos apie padarytą nusikaltimą tąkart nepranešė policijai. Išžaginimo faktas niekur neužfiksuotas. Jokie duomenys apie smurtininką jai nežinomi. Moteris teigė, kad vaikas - jos gyvenimo prasmė, jį augina viena, verčiasi sunkiai, tačiau į teismą nustatyti tėvystės nieku gyvu neis. Pirmiausiai todėl, kad nenori, jog vaikas sužinotų esąs ne meilės, o išžaginimo vaisius. Antra, ji ir nežino, ką įvardinti vaiko tėvu.
Socialinių mokslų daktarės advokatės Zitos Šličytės teigimu, nėra ir negali būti įstatymo, visuotinai įpareigojančio žmones kreiptis į teismą.
Teisminė valstybė
Lietuva vis dažniau susilaukia savo piliečių kritikos, jog yra ne teisinė, o teisminė valstybė. Galbūt todėl, kad tam tikros institucijos nenori keisti požiūrio į atsakomybę, tiesiogiai susijusią su jų darbu. Lengviausia pasakyti žmogui „eik į teismą, kaip teismas nuspręs, taip ir bus“. Socialiniai darbuotojai dabar turi nemenkus valstybės įgaliojimus. Jie turi ne tik galimybę, bet ir pareigą išlaisvinti auginančią vaikus moterį nuo bereikalingų teisminių rūpesčių.
