1. Būti fiziškai aktyviu yra brangu. Tam reikia įrangos, specialios avalynės ir drabužių... ir kartais reikia net mokėti už naudojimąsi sportui skirtomis paslaugomis.
Fizinė veikla užsiimti galima beveik bet kurioje vietoje ir tai nereikalauja specialios įrangos!
Pirkinių, knygų, vaikų nešiojimas yra tinkami papildomi fizinės veiklos užsiėmimai, kaip ir laipiojimas laiptais vietoje lifto. Vaikščiojimas yra turbūt labiausiai rekomenduojamas ir daugiausiai paplitęs pratimas, kuris tikrai nieko nekainuoja. Kai kuriose miesto dalyse yra parkų, kitų pėstiesiems skirtų vietų, puikiai tinkančių pasivaikščiojimui, bėgiojimui ar žaidimams. Taigi, tikrai nebūtina eiti į sporto klubą, baseiną ar kitą specialiai sportui skirtą įstaigą, kad būtumėte fiziškai aktyvus.
2. Esu labai užsiėmęs. Fiziniai pratimai reikalauja per daug laiko.
Užtenka vos 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos kasdien, 5 dienas per savaitę, kad išsaugotumėte ir pagerintumėte savo sveikatą.
Tačiau tai nereiškia, kad fizinius pratimus turite atlikti skirdami tam visas 30 minučių iš karto. Fizinei veiklai skirtą laiką galima išdalinti per visą dieną. Tai galėtų būti 10 minučių greitas pasivaikščiojimas tris kartus per dieną arba 20 minučių rytinis ir 10 minučių pasivaikščiojimas kitu dienos metu. Šie pratimai gali būti įtraukti į kasdienę Jūsų veiklą – darbe, namuose, mokykloje.
Tokie paprasti užsiėmimai kaip laipiojimas laiptais, važinėjimas į darbą dviračiu ar išlipimas iš autobuso kelias stoteles anksčiau, kad iki reikiamos vietos paėjėtumėte pėsčiomis, gali tapti įprastos, kasdienės veiklos dalimi.
Net jei esate tikrai labai užsiėmęs – vis tiek galite įtraukti tas 30 minučių fizinės veiklos į savo dienotvakrę ir taip pagerinti sveikatą.
3. Vaikai ir taip turi daug energijos. Jiems sunku ilgiau ramiai nustygti vietoje, todėl nėra reikalo mokyti juos fizinio aktyvumo. Vaikai ir taip pakankamai fiziškai aktyvūs.
Kiekvieną dieną mokyklinio amžiaus vaikas turėtų bent 60 minučių skirti vidutinio–stipraus intensyvumo fizinei veiklai, kad augtų sveikas. Tačiau pastebima tendencija, ypač skurdžiuose tankiai apgyvendintuose rajonuose, kad jauni žmonės vis mažiau užsiima fizine veikla. Nustatyta, kad tik mažiau nei trečdalis jaunimo yra pakankamai fiziškai aktyvus.
Šis fizinio aktyvumo lygio sumažėjimas siejamas su sėsliu gyvenimo būdu. Vis mažiau vaikų į mokyklą eina pėsčiomis ar važiuoja dviračiu. Vietoje to, daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus ir kompiuterinių žaidimų. O juk šis laikas turėtų būti skirtas sportavimui. Netgi mokyklose vis mažiau dėmesio skiriama fiziniam lavinimui ir sportui.
Svarbu tai, kad sveikos gyvensenos įpročiai, išugdyti dar vaikystėje ir paauglystėje, dažnai yra išlaikomi ir viso gyvenimo metu. Vadinasi, kuo daugiau laiko fiziniam aktyvumui skiriama jaunumėje, tuo geresnė vėliau bus ir visuomenės sveikata.
4. Fizinė veikla labiau tinka jauniems žmonėms. Mano amžiuje jau nereikia tuo rūpintis...
Įrodyta, kad reguliari fizinė veikla pagerina bendrą vyresnių žmonių būklę ir gyvenimo kokybę. Rekomenduojama, kad vyresni žmonės vidutinio intensyvumo fizinei veiklai skirtų bent po 30 minučių kasdien, 5 dienas per savaitę.
Daugumos neinfekcinių ligų (širdies kraujagyslių ligos, osteoartritas, osteoporozė, aukštas kraujospūdis, kritimų prevencija) paplitimas galėtų būti stipriai sumažintas, jei žmonės laikytųsi šios rekomendacijos.
Įrodyta, kad fizinis aktyvumas pagyvenusiems žmonėms pagerina psichinę sveikatą, taip pat mažina tokių sutrikimų kaip depresija ar nerimas tikimybę. Aktyvus gyvenimo būdas pagyvenusiems žmonėms dažnai padeda susirasti naujų draugų, užmegzti ryšius ir bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis.
Be to, kad fizinis aktyvumas nuo jaunumės sumažina daugybės sveikatos sutrikimų riziką, reguliari fizinio aktyvumo veikla gali dar ir sumažinti sveikatos sutrikimų sukeltą negalią bei skausmą. Svarbiausia tai, kad fizinio aktyvumo nauda yra pastebima net tuomet, kai reguliariai mankštintis pradedama jau esant vyresnio amžiaus.
5. Fizinė veikla aktuali tik išsivysčiusių valstybių gyventojams. Besivystančios šalys turi svarbesnių problemų.
Mažiausiai 60 proc. pasaulio gyventojų nesilaiko rekomendacijų dėl fizinei veiklai skirto laiko, reikalingo pagerinti sveikatai. Fizinis neaktyvumas yra neinfekcinių ligų, kurios sukėlė daugiau kaip 35 milijonus mirčių 2005 metais, atsiradimo rizikos faktorius. Neinfekcinės ligos šiuo metu yra vienas pagrindinių mirčių ir negalios faktorių visame pasaulyje. Svarbiausia, kad 80 proc. neinfekcinių ligų sukeliamų mirčių užfiksuota žemas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Vadinasi, su nepakankamu fiziniu aktyvumu susijusios neinfekcinės ligos yra didžiausia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių.
Žemas fizinio aktyvumo lygis yra plačiai paplitęs beveik visose išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Išsivysčiusiose šalyse daugiau nei pusė suaugusiųjų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Greitai augančiuose besivystančių šalių miestuose fizinio aktyvumo trūkumas yra dar didesnė problema.
Urbanizacija lėmė keletą aplinkos veiksnių, trukdančių fiziniam aktyvumui. Tai ypač pastebima transporto ir darbo srityse. Besivystančių šalių miestuose sėslus laisvalaikio praleidimas (pvz.: televizoriaus žiūrėjimas) taip pat tampa vis populiaresnis.