Tai, kas sutinkama Londono kolekcijose, nebūna rišlus mados krypčių dešimtukas – tai išsiaiškinti paliekama Niujorkui, Paryžiui ir Milanui. Vietoje to, Londonas yra išskirtinio kūrybiškumo epicentras, vieta, kur modeliuotojai yra drąsinami išplėsti savo vaizduotę už visų įmanomų ribų išgaunant kartais keistus, bet dažniausiai gražius rezultatus (prisiminkite Hussein’ą Chalayan’ą ir Tristan’ą Webber’į).

Tiems, kam nepatinka būti mados pionieriais, yra gausybė žavingų tradicinių drabužių, kuriuos norėtų turėti kiekviena mergina (prisiminkime Matthew Williamson’ą ir Burberry). Londonas pagimdė daug labiausiai į ateitį žiūrinčių šio dešimtmečio modeliuotojų, o pastaroji mados savaitė žada tęsti naujų talentų paiešką ir būti didžiojo kūrybingumo centru.

Hussein Chalayan

Dailiame, esančiame Londono centrinėje dalyje, naujai sutvarkytame Sadler’io Wells teatre Hussein'as Chalayan'as –mados meno meistras – pristatė sužavėtai publikai tai, kas įrodo kolekciją esant tiksliausia, vizualiai stulbinančia Londono madų savaitės kolekcija.

Daugelis sako, kad ji taip pat buvo labiausiai tinkama dėvėti iš visų iki šiol jo sukurtų kolekcijų. Nors tai nereiškia, kad joje nebuvo išradingumo. Paimkime, pavyzdžiui, pomidoro raudonumo išpūstus baleto sijonus, kurie, prijungti prie elektros laido, pakildavo aukštyn nuo kūno! Arba baltos plastikinės suknelės kraštus, kurie pakeliami distancinio valdymo pulteliu norint pademonstruoti tiulio apatinį. Pūstas čigonės/balerinos sijonas buvo pasikartojantis motyvas, kuris suteikė kolekcijai – geltona, raudona, juoda, pilka, balta ir išblukusia rausva spalvomis – dramatišką ir tuo pačiu labai moterišką jausmą. Kaip priešingybė, buvo parodyti labai paprasti medvilniniai kostiumai (kai kurie paprasti, kai kurie padabinti medžių žiemos laiku vaizdais), su tiesiomis, plačiomis kelnėmis ir dėžutės formos švarkais ir plonomis, pusiau persišviečiančiomis detalėmis, subtiliai atskiriančiomis klosčių išorinę pusę. Triumfas!

Clements Ribeiro

Apdovanojimus laimėjusi vyro ir žmonos komanda šį sezoną išliko ištikima savo stiliui ir pristatė kolekciją, kuri buvo gaivi, pilna vaisių spalvų ir pakišo septyniasdešimtųjų nostalgijos užuominą.

Drapiruoti ir suraukti į kokono formą viršutiniai Clements Ribeiro drabužiai ir suknelės iš taškuoto šifono arba sudėtingų nėrinių kontrastavo su prigludusiais švarkeliais ir kelnėmis iš gražios gėlėtos medvilnės.

Sutinkamai su dominuojančiomis Londono mados savaitėje temomis, bridžai ir šiltos kelnės šiame pasirodyme dažnai pasikartoja, drauge su aukštomis, klostuotomis apykaklėmis bei dideliais kaspinais. Spalva taip pat vaidino esminį vaidmenį – tai žadėjo jau pačioje pasirodymo pradžioje pademonstruotos taškuotos šifono suknelės. Vyravo ruda, oranžinė ir rožinė spalvos, ypač poros vizitine kortele vadinamuose mezginiuose.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją