Tai bus svarbiausias gegužės 5 d. vykstantis balsavimas dėl derybų tarp Europos Komisijos (EK) ir JAV iždo departamento dėl dalinimosi finansine informacija, siekiant užkirsti kelią ir kovoti su terorizmu (taip vadinamo SWIFT susitarimo).

„Mes norime, kad Ministrų Taryba ir Europos Komisija ir toliau laikytųsi abipusiškumo požiūrio, kurį aš pati įrašiau į SWIFT rezoliuciją”, - prieš antradienį įvyksiantį balsavimą „EurActiv“ teigė EP pranešėja SWIFT klausimu, Nyderlandų EP narė Jeanine Hennis-Plasschaert.

J. Plasschaert teigimu, EP sieks apriboti JAV iždo departamentui perduodamos informacijos kiekį ir įkurti ES valdžios instituciją, kuri išgautų „tikslinę informacija” kaip įmanomą greičiau.
„Kol mes neturime savų pajėgumų ES teritorijoje, tol nėra abipusiškumo”, - teigė EP narė.

„Mes norime ES mechanizmo gauti informaciją apie konkrečius įtariamuosius, o ne informacijos „kasyklos”“, - teigė Graikijos EP narys Stavros Lambrinidis, LIBE komiteto narys, EP viceprezidentas.

SWIFT
SWIFT yra Belgijoje įsikūrusi privati bendrovė, kuri valdo informaciją apie tūkstančių bankų, įskaitant ir daugumos Europos bankų, bankines operacijas.Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV vyriausybė pasinaudojo nauja „Terorizmo finansavimo sekimo programa” (TFTP), kad priverstų SWIFT padalinį JAV (kuris valdo analogišką informaciją kaip Belgijoje įsikūręs padalinys) leisti JAV pareigūnams, vykdant antiteroristines operacijas, sekti visas bankines operacijas.Demonstruodamas naujai pagal Lisabonos sutartį įgytas galias, 2010 m. vasario mėn. EP blokavo laikiną EK ir JAV iždo sudarytą SWIFT susitarimą dėl dalinimosi informacija.Kai kurios Europos politinės grupės, ypač liberalų frakcija EP, kritikuoja susitarimus, teigdami, kad jie „ne tik yra Europos suverenumo apribojimas, bet ir masinis kišimasis į kiekvieno Europos piliečio privatumą”.