Kaip tampama vienuole moterimi
Kai vyras tampa vienuoliu, mums tai lyg ir normalu. Budizme tapti vienuole moteriai tikrai nėra lengva. Kad būtų priimtos į vienuolyną, jos turi labai stengtis. Pats Buda labai sunkiai priėmė į vienuoles savo buvusią žmoną ir pamotę, jos turėjo tikrai daug dirbti ir nusipelnyti palankumą.
Moters tapimas vienuole po tam tikrų nesėkmių – vertas dėmesio faktas. Dabar mano šventykloje Mu Sang Soj yra viena moteris, vienuolė iš Singapūro. Ji ištekėjo 21 metų, tikriausiai su savo klasioku, nes prieš tai jie buvo pažįstami jau daugiau kaip 10 metų. Susituokė ir gyveno 7 metus. Singapūre moteris vaikų susilaukia apie 30 metų. Apie vaikus negalvojo ir tiesiog gyveno džiaugdamiesi vienas kitu. Ji buvo sąžininga ir ištikima moteris, neturėjo kitų vyrų. O vyras po kokių 6 santuokinio gyvenimo metų pasakė, kad turi kitą moterį ir ją palieka.
Singapūrietė – graži moteris galbūt galėjo ir dar kartą ištekėti, bet ji nuėjo pas Mokytoją. Jis jai sako: „Labai gerai, kad tave paliko vyras“. Ji sako: „Bet ką man daryti?“. Mokytojas atsako: „Nusilenkimus daryk“. Ir jinai ėmė kiekvieną dieną daryti nusilenkimus, o po kiek laiko priėmė vienuolės įžadus.
Nuvažiavo ji į Korėją ir sutiko mūsų zen meistrą – Seung Sahną. Singapūre ir Taivane pagal kinų tradiciją moteris negali pasiekti tokio aukšto lygio prašviesėjimo kaip moteris. Pirmiausia dėl to, kad jos moterys. Jei tu esi moteris ir nori tapti vienuole, turi priimti įžadus ir stipriai praktikuoti, kad kitame gyvenime atgimtumei vyru ir galėtum tapti vyru vienuoliu. Tik tada tau gal pavyks pasiekti prašviesėjimą.
Taigi, kai ji pirmą sykį atvyko pas mūsų zen meistrą, ji turėjo tokį protą, ir pirmas jos klausimas buvo, ar moteris geba pasiekti prašviesėjimą? Seung Sahnas zen meistras pasakė – ne, moteris negali pasiekti prašviesėjimo. Ji labai nusiminė ir visos moterys nusiminė. „Tai ką, dabar tik tie vyrai gali, o mes - ne“,- tyliai mintijo jos. Tada viena jų paklausė zen meistro, o ar vyrai gali pasiekti prašviesėjimą? Seung Sahnas atsakė, kad vyrai irgi negali. Visi nutilo. Jei moterys negali pasiekti prašviesėjimo, tai visiems suprantama, nes tokia kinų tradicija, taip jau yra mokyme, bet kad vyras negali nieko pasiekti, tai jau visai.
Tuomet Seung Sahnas tarė – jei tu save vadini vyru arba moterimi, tu negali pasiekti jokio dvasinio tobulumo! Oooo, atsiduso moterys, reiškia, ir joms yra žalia šviesa, ir jos turi tą pačią prigimtį. Ta Budos prigimtis, tas dieviškas pradas neturi lyties. Visi celibatai, kuriuos mes priimame, nėra tam, kad mes čia žaistume su kitais žmonėmis jausmais arba dar kažką čia veiktume. Jei tu esi dvasinės praktikos kelyje, tai tau nėra reikalinga. Vakarietiškos moterys dar iki šiol to nesuvokia ir niekaip negali suprasti.
Kaip suvokti meilę vyrui ir kas yra vedybos
Pagal krišnaizmą ir kai kurias Rytų tradicijas seksualinis gyvenimas įmanomas tik tuomet, kai sugalvoji turėti vaikų. Pagal budizmą viskas nėra taip jau aštriai. Tik niekada Jūs dviese gyvendami negalite naudotis tuo, kad esate vyras ir moteris tik dėl savęs. Turi būti tas In ir Jan, vyro ir moters santykis, pliusas ir minusas, kuris yra Visatoje, kaip magnetas. Pliusas su pliusu stumia, pliusas su minusu traukia. Tad toks santykis ir yra tikros vedybos, tas tikras santykis.
Jūs esate tam, kad padėtumėte kitiems žmonėms. Nes vienam žmogui kartais tobulėti yra sunku ir tuomet tu būni su kažkuo kitu. Ir todėl tiek pagal korėjietišką, tiek pagal indišką tradiciją moterys ir vyrai būdavo auklėjami atskirai. O Seung Sahnas zen meistras moteris ir vyrus suvedė į vieną krūvą.
Mes esame sykiu. Ir vienuoliai, ir pasauliečiai visi sėdi vienoje salėje. Tai toks naujas mokymo metodas. Nes, jei tu ilgai nematai moters, kyla noras ją matyti. Jei tu ją pamatai, atsiranda kažkokių jausmų. Tas pats būna su moterimis, kurios ilgai nemato vyrų. Bet, kai mes esame sykiu ir vienas kitą vadiname „toban“ – „einantys kartu“, mes vienas kito neskirstome į moterį ar vyrą. Tuomet tik atsiranda tas tikrasis celibatinis santykis.
Kuomet ji išgirdo šį mokymą iš Seung Sahno zen meistro, iš Azijos pas mus plūste ėmė plūsti moterys. Meilė, buvimas su vyru vardan vaikų, ar dar kaip panašiai, yra ne dėl savęs. Aukščiausias mamos ir tėvo lygis yra, kai tavo vaikai yra tokie patys, kaip ir kitų vaikai. Tu rūpiniesi kitais vaikais kaip ir savo. Neskirstai. Mūsų sąmonei tai būtų didžiulis absurdas, bet čia yra tokia dvasinė sąlyga.
Tarkim, kai tu praktikuoji kokią meditaciją, sėdi, pavyzdžiui, 16 valandų meditacijoje, 7 dienas sėdi be miego, darai 3000 nusilenkimų, žodžiu, atlieki labai stiprią praktiką. Ir jei tuomet atsiranda nors truputį jausmas moteriai arba vyrui, tavyje atsiranda egoizmo. Jei tu kažką darai, tu turi kažką ir gauti. Bet jei tu išnyksti, tada tu niekados nieko iš tos praktikos negalėsi ir gauti, nes tu į tą vietą eini kartu su moterimi, kur nėra jokios lyties. Tai ir yra tikrasis celibatas. Tikrasis buvimas be lyties. Nes ten nėra tokio žmogaus apibūdinimo, kad tu jaustumeisi kaip kažkokia mėsa. Yra kažkas viduje tokio bendro, to paties, kaip ir pas moterį.
Taigi visa vedybų esmė – ne dėl savęs, o dėl kitų. Kad vedybos nebūtų koks suokalbis. Tai labai slidi tema. Nesu viso šio reikalo ekspertas ir dar turiu kai kurių prisirišimų. Celibatas, kurio mes laikomės, kai kada mums pridaro tam tikrų problemų. Sunku jį išlaikyti, turi daryti tam tikras specialias technikas, praktikas. Kaip Mokytojas sakė, nė vienas iš jūsų negalėsite pasiekti prašviesėjimo, kol būsite vyras ir moteris. Kai išnyksta „vyras“ ir „moteris“, tik tuomet gali pasiekti tą dvasinį lygmenį atitinkamą.
Dzen meditacija pasaulyje nėra labai populiari. Tai tikrai nelengva praktika, ir nėra ji visiems būtina. Tarkim, jei mes pažvelgsime į krikščionybę, tai ar tu būtum Vatikane, ar Čekijoje, ar Slovakijoje, ar Lietuvoje, ar Latvijoje, visi daro tą patį. Na, turi tam tikrus nacionalinius bruožus, bet Vatikanas stengiasi, kad praktikai jie labai nedarytų jokios įtakos. Tu turi atsiriboti nuo pasaulietinio gyvenimo.
Budizmas - labai nacionalinė religija. Kiekviena kultūra turi savo atskirą supratimą. Japonija vieną, Kinija kitą, Korėja dar kitą, ir net vieni su kitais ne itin ir gerai sugyvena. Mano, kad pas juos geriau, o pas kitus blogiau. O štai mūsų Mokytojas zen meistras Seung Sahn‘as neskirstydavo. Jis pats kurį laiką gyveno Japonijoje, po to išvažiavo į Ameriką, matė daug ir įvairių žmonių, surado šį Mokymą. Dėl to jis ir pasakė tą didžiulę taisyklę, kad „moterys negali pasiekti prašviesėjimo ir vyrai negali pasiekti prašviesėjimo, kol jūs būsite moterimis ir vyrais“. Tai itin svarbu. Ypač šiais laikais, kai taip stiprus feminizmas.
Apie moterį sudeginusią šventyklą
Viena moteriškė, jau pagyvenusi, išlaikė vienuolį, suteikė jam vietos savo sklype, taigi leido apsigyventi namelyje, kuriame jis praktikavo. Kuomet moters dukteriai sukako 18 metų, ji pasiuntė ją pas tą vienuolį, kuris gyveno tame namelyje atsiskyręs ir pašnibždėjo jai, ką ir kaip padaryti, kai ji nuneš vienuoliui valgyti. Ji nunešė tam vienuoliui valgyti ir išsyk atsisėdo jam ant kelių, pabučiavo jį, tai reiškia, dabar tu, kaip vyras, gali daryti su manimi ką tik nori, aš esu tavo.
Tas vienuolis tepasakė: „Tu esi šalta kaip ledas“. Jinai jam nusilenkė, atsiprašė ir grįžo pas mamą. Sugrįžusi ir sako: „Mama, šis vienuolis tikras, aš jį patikrinau, atsisėdau jam ant kelių, pabučiavau į lūpas, o jis teištarė: „Tu esi šalta kaip ledas“. Mama kad sušuks: „Tai ką, aš dešimt metų ir net ilgiau auginau demoną!“ Atėjo, sudegino jo trobą ir išvijo jį lauk.
Čia yra konganas. Jeigu tu būtum vienuolis ir atėjusi moteris su tavimi taip pasielgtų, ką tu atsakytum? Tai mūsų meilės konganas, vyro ir moters santykių konganas. Atsakymą gali surasti tik tuomet, kada pradėsi praktikuoti ir susitiksi Mokytoją. Po kiek laiko gal tu ir atrasi tą klausimą. Praktika, praktika, praktika.
Apie praktikuojantį vyrą ir nepraktikuojančią moterį
Vyras pradėjo praktikuoti dzen pas Mokytoją Seung Sahną, o jo moteris užsiiminėdavo tuo metu su vaikais. Kiekvieną vakarą jis praktikuodavo su visais zen centre, o sekmadieniais nutarė vienas dar skirti praktikos ir savo namuose. Ir kiekvieną sekmadienį valandą medituodavo. Trijų kambarių butas, du vaikai. Kai tėtis praktikuodavo, vaikai negalėdavo nei lakstyti, nei dar ką daryti. O juk sekmadienis, jie visą savaitę nematė tėčio, norisi su juo padūkti, patampyti už ūsų, pašiaušti plaukus, kur nors nueiti kartu. Bet tėtis liepė visiems vaikščioti ant pirštų galų, nes jis sėdi medituodamas, praktikuoja, kad pasiektų prašviesėjimą.
Moteris su vaikais kentėjo, kentėjo... Vėl laukia sekmadienio, kuomet vyras ir tėtis tą laiką medituos. Jei vaikas patriukšmaudavo, jis kaip suriks: „Tylos, aš praktikuoju!“ Moteris nusprendė eiti pasiklausti Mokytojo, ar čia viskas teisingai, o gal taip ir turi būti, gal ir jiems reikia praktikuoti. Ji nupėdino pas dzen meistrą Seung Sahną ir sako: „Neseniai mano vyras tapo Jūsų studentu, viskas labai susitvarkė, nerūko, negeria, bet sekmadieniais didžiulė nelaimė, nuo 8 iki 9 negalime nieko daryti, nes jis sėdi medituodamas...“
Seung Sahnas sako: „Tikrai? Na, aš viską sutvarkysiu, pasikalbėsiu su juo“. Pasikvietė tą vyrą ir apšaukė: „Tu! Tavo tikra meditacija sekmadieniais būti tėvu ir vyru! Tai tavo tikroji meditacija! Išeiti su vaikais pasivaikščioti, gaminti valgyti, žaisti su jais. Sekmadienius skirti šeimai, va tavo tikroji meditacija!“
Ir dabar Lietuvoje, kiek žinau, yra šeimų, kur vieni praktikuojantys, kiti ne. Žmona eina į bažnyčią sekmadieniais, o vyras - į dzen centrą. Kaip jiems suderinti sekmadienį, kad pabūtų kartu? Aišku, žmona į dzen centrą neis, nes ji tiki Kristų, ir visokiais budizmais, šiomis „šėtoniškomis energijomis“ ji tikrai neužsimins.
Tai vyrui geriau jai nieko per daug nesakyti ir nekviesti, o kitą sekmadienį kartu su ja nueiti į bažnyčią: žegnotis, melstis, priimti Komuniją. Didelio čia daikto, kas gi atsitiks, kad nueisi į bažnyčią, pilvas suges? Kuomet ji pamatys, kad tu, būdamas budistu, atsiduodi jai, būni sykiu, galbūt tuomet ji susidomės ir tuo, ką tu darai, tavo praktika. Tai toks yra tikrasis vyro ir moters santykis. Tikroji praktika.
