Pasak E. Sakadolskienės, labai daug pradinių klasių mokytojų vesti menų pamokas renkasi dėl didesnio atlyginimo.

„Paskui muzikos, dailės, šokio ir teatro mokytojai skundžiasi gavę tuos vaikus 5-oje klasėje. Jei su dalimi tų vaikų dirbo specialistas, gali normaliai ugdymo procesą tęsti, o jei gauni vaikų, kurių meninis ugdymas yra visiškai primityvus, o muzikos atžvilgiu teparuošia dainelių Motinos dienai ir Kalėdoms, turi iš esmės pradėti ugdymą iš pradžių. Tačiau penktoje klasėje jau turi būti įgūdžiai“, - DELFI sakė E. Sakadolskienė.

Emilija Sakadolskienė
Pasak jos, esant tokiai situacijai, sunku kalbėti apie nuoseklų skonio ugdymą. „Kas juokingiausia, yra tam tikrų žmonių ir ministerijoje, aiškinančių, kad nuo Meilės Lukšienės laikų puoselėjama mintis, kad mažiems vaikams teturėtų būti vienas mokytojas – antra mama, o vaikus atidavus antrai mokytojai, kažkas negero atsitiktų. Tai - kažkokia nesąmonė“, - piktinosi E. Sakadolskienė.

Pašnekovės teigimu, menų mokytojai norėtų valstybės politikos. Mat jei sakome, kad kultūrinis, meninis ugdymas yra svarbi dalis, kai norime stiprinti tautinę tapatybę, reikia dirbti nuosekliai ir kokybiškai. „Juk norime atsisakyti plakatiško meno, tų pigių dalykų, kuriuos matome žiniasklaidoje, per televiziją, norime diegti gilų menų supratimą. Pradžia turi būti net ne nuo pirmos klasės, o nuo darželio“, - teigė VPU dėstytoja.

Skonį žlugdo TV projektai

Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Karsokienė. „Be abejo, tai turi dėstyti tik specialistai. Aš pati, dirbdama vidurinėje, negalėčiau dėstyti dailės ar ko panašaus. Visur turi būti specialistai“, - sakė I. Karsokienė.

Jos teigimu, vertybės turi būti formuojamos nuo pat pirmos klasės, tačiau labai didelę įtaką turi televizija ir per ją rodomi muzikiniai projektai.

„Jie praktiškai ir formuoja skonį, o jei pažiūrėsime į muzikos mokyklų programas, tai čia ir dainuojama „gyvai“, ir su orkestrais, ir su ansambliais, o ne pagal fonogramas. Tuo metu televizijose žiopčiojama, formuojama tokia kultūra ir šiais laikais mums, specialistams muzikams, žvelgiant iš šono tai atrodo labai didelė problema“, - kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.

I.Karsokienei teko būti vadovėlius aprobuojančioje ŠMM ekspertų komisijoje. Kartą vieno vadovėlio leidybą teko stabdyti – jame moksleiviams formuota nuomonė, kad TV ekranuose esančios žvaigždės, kurių dauguma neturi muzikinio išsilavinimo - vieni žymiausių Lietuvos atlikėjų.

ŠMM – už vieną mokytoją

ŠMM aiškina pradiniame ugdyme prioritetą teikianti vienam mokytojui. Tai įtvirtinta Pradinio ugdymo sampratoje, nurodančioje, kad pradinio ugdymo programą įgyvendina vienas pedagogas, turintis aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir įgijęs pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją.

Pasak ŠMM Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos Gražinos Šeibokienės, pradinių klasių mokytojas įgyja kompetencijos dėstyti visus dalykus, kurie nustatyti pradinio ugdymo programoje.

Siekiant ugdymo kokybės visose klasėse numatoma galimybė kai kuriuos dalykus dėstyti pasitelkus kitus mokytojus. Tokias išimtis taiko mokyklos administracija, jei mokytojui nesuteikta teisė dėstyti kai kuriuos dalykus - pvz., valstybinę, užsienio kalbą, dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais asmenimis.

„Sutinkame, kad ne visi mokytojai pasižymi vienodais prigimtiniais gabumais, be to, ugdymo programos pasipildo naujais dalykais, todėl ankstesnės pradinių klasių mokytojų rengimo studijų programos siūlydavo pasirenkamuosius dalykus, specializacijas, dėl kurių pradinių klasių mokytojai galėdavo plėtoti savo prigimtines galias ir įgyti papildomų gebėjimų - pvz., groti keliais muzikos instrumentais, dėstyti užsienio kalbą. Dėl to praktinės pradinių klasių mokytojų kompetencijos skiriasi”, - teigė G. Šeibokienė.

Šiuo metu pradinėse klasėse dirba per 7800 pradinių klasių ir 821 dalyko (muzikos, dailės, šokio, kūno kultūros, užsienio kalbų) mokytojas.