Toksoplazmozė - tai infekcinė, pirmuonių sukelta liga, kurios požymiai priklauso nuo parazito aktyvumo, patekusių toksoplazmų kiekio, žmogaus imuniteto būklės.
Sveikam žmogui gali pasireikšti tik silpnumas, nežymus temperatūros pakilimas, kartais padidėja limfmazgiai. Dažnai jokių požymių gali nebūti.
Jei toksoplazmoze užsikrečia žmogus, turintis nevisavertį imunitetą (pvz., sergantis ŽIV, kraujo ligomis, įgimtu imunodeficitu), liga gali sukelti galvos, raumenų skausmus, kepenų, blužnies, limfmazgių padidėjimą, ryškų silpnumą. Vėliau gali prasidėti smegenų pažeidimas, plaučių, širdies funkcijų sutrikimai. Šiuo atveju būdinga tai, kad ligos požymiai linkę kartotis.
Atskirai nagrinėjama įgimta toksoplazmozė (kai nėščia motina perduoda sukėlėją vaisiui). Jei liga užsikrečiama esant mažam nėštumui, dažniausiai įvyksta persileidimas. Užsikrėtus vėliau, didėja įgimtos toksoplazmozės tikimybė. Dažniausiai kūdikiui pasitaiko tokie apsigimimai: hidrocefalija, arba smegenų vandenė; anencefalija (kūdikis gimsta neturėdamas galvos smegenų); aklumas; kurtumas; lengvesniais atvejais vaikui augant gali pasireikšti raidos sulėtėjimas, psichikos problemos.
Toksoplazmozės gydymas priklauso nuo ligos formos. Žmogui, kurio imunitetas yra normalus, nereikia jokio gydymo, išskyrus atvejus, kai pasireiškia vieno ar kito organo pažeidimas.
Pacientui, kurio imunitetas silpnas, skiriamas trijų vaistų derinys: pirimetaminas, sulfadiazinas ir folio rūgštis. Sunkiais atvejais toks gydymas skiriamas nuolat, o lengvesniais - apie du mėnesius.
