„Šiuo metu esu pakeliui į Vladivostoką, iki kurio liko apie 500 km (11 val. Lietuvos laiku). Mano laikrodis rodo 19 val., kol kas dar šviesu ir temti neskuba. Planuoju kelionę baigti dar šiandien Lietuvos laiku. Nuo vakar pasikeitė ne tik tai, kad vėliau temsta, bet ir oro sąlygos. Dar vakar oro temperatūra buvo apie 2-3 laipsnius šalčio, o dabar jau 21 laipsnis šilumos.
Savaitgalį važiuoti sekėsi gana neblogai. Viena iš nakvynių buvo Čitoje. Buvau girdėjęs, kad iš šio miesto toliau nėra normalaus kelio. Šeštadienį įsitikinau, kad kelias yra, kuris šiuo metu vis dar tiesiamas. Tose vietose, kuriose kelias jau nutiestas, važiuoti yra labai gerai, tačiau nesutvarkytos 20-30 km atkarpos yra labai blogos, važiuoti reikėjo per baisų žvyrą. Tokiame žvyrkelyje buvo pilna duobių ir akmenų aštriais kampais.
Iš pradžių atrodė, kad automobilį galima gana paprastai valdyti važiuojant net ir 110 km/val. greičiu, tačiau kiek pavažiavus teko priverstinai sustoti ir 10 min. keisti sprogusią padangą, kurią teko palikti ten visam laiku, nes padanga buvo išdraskyta nepataisomai. Reikia pripažinti, kad neįvertinau kelio, bet gerai nors tiek, kad tik viena padanga sprogo, galėjo būti ir blogiau. Vėliau jau pats mačiau, kad šalikelėse ratus keitėsi nemažai ir lengvųjų automobilių, ir sunkvežimių vairuotojai. Po to teko sulėtinti iki 50 km/val.
O vaizdas apylinkėse buvo nykus – nei gyvenviečių, nei degalinių, nebuvo ir kur apsistoti normaliai. Tad praeitą naktį trumpam stabtelėjau prie degalinės-kavinės komplekso ir nakvojau automobilyje. Ten aplink stovėjo daug lengvųjų mašinų, sunkvežimių. Pro šią vietą iš Japonijos į Rusiją varo dėvėtus japoniškus automobilius, tad čia rasti mašiną su vairu kairėje pusėje yra gana sudėtinga.
Beje, gerai kad iš Lietuvos buvau įsidėjęs degalų priedų oktaniniam skaičiui kelti, nes kelionės pabaigoje be to jau būčiau neišsivertęs – degalinėse benzinas buvo tik A80 arba A92 markių.
O savijauta gera, dabar galvoju apie tai, kaip užbaigti kelionę, toks nusistatymas suteikia dar daugiau energijos.“
