Saugos oro pagalvė yra automobilių saugumo sistemos dalis, jos veikimo principas gana paprastas: kai automobilio davikliai, įtaisyti svarbiose jo vietose, užfiksuoja smūgį, jie perduoda signalą centrinei stebėjimo sistemai, ir ši aktyvuoja oro pagalvę.
Ji aktyvuojama iššaunant piropatroną į didelio atsparumo oro balioną, o jis sušvelnina vairuotojo arba keleivio smūgį į mašinos kietąsias dalis. Kai kurių automobilių piropatronai per eismo įvykį įtempia saugos diržus.
Pirmieji bandymai tai pritaikyti buvo nesėkmingi. Automobilių gamintojus gąsdino milžiniška šios sistemos kaina, o jai kurti suburtos mokslininkų ir inžinierių komandos susidūrė su keliomis tuo metu labai opiomis problemomis. Viena jų – kaip įdėti į mašiną suspaustas dujas.
Netgi radę laisvos vietos automobilio viduje, mokslininkai abejojo, ar pavyks sukurti tokį dujų konteinerį, kuris išlaikytų pastovų slėgį visus automobilio eksploatavimo metus. Ir tai nebuvo vienintelė problema.
Mokslininkai nežinojo, kaip veiks dujomis pildoma oro pagalvė esant įvairiai oro temperatūrai. Be to, baiminosi pagalvės pildymo pradžioje automobilyje nugriaudėsiančio sprogimo, tas garsas galėjo pažeisti keleivių ausis.
1987-ųjų modelis „Porsche 944“ tapo pirmuoju automobiliu, turėjusiu vairuotojo ir keleivio saugos oro pagalves kaip standartinę įrangą. Tais pačiais metais buvo įmontuota pirmoji saugos oro pagalvė japoniškame automobilyje „Honda Legend“.
Nuo 1998-ųjų daugumoje šalių buvo priimtas įstatymas, kuriuo remiantis visi nauji lengvieji automobiliai turi būti aprūpinti saugos oro pagalvėmis vairuotojo ir keleivio pusėse. Dar po metų tai buvo būtina ir lengviesiems krovininiams automobiliams. Statistika pažymi, kad priėmus šiuos įstatymus saugos oro pagalvės mirtinų sužalojimų tikimybę sumažino net 30 proc. Manoma, kad šis procentas didės, mat rinką jau pasiekia naujos saugos sistemos, turinčios ne dvi ar keturias, bet net šešias ar aštuonias saugos oro pagalves.
Pagalvės sudėtis
Saugos oro pagalvė sudaryta iš trijų dalių. Pirmoji – pati pagalvė, kuri pagaminta iš ypač plonos nailoninės medžiagos. Antroji dalis – smūgio jutikliai. Jie turi sureaguoti į smūgį, prilygstantį 16–24 kilometrų per valandą greičiu važiuojančio automobilio susidūrimui su mūrine siena. Susidūrimo metu mechaninis jungiklis apsiverčia – uždaro elektros grandinę, o signalą apie susidūrimą nusiunčia jutikliams.
Paskutinė dalis – pripūtimo sistema. Apskaičiuota, kad galia, pripučianti saugos oro pagalvę, prilygsta kietuoju kuru varomo raketinio variklio galiai. Sistemoje esanti natrio rūgštis akimirksniu reaguoja su kalio nitratu ir išskiria milžinišką karštų azoto dujų kiekį. Būtent šios dujos 322 kilometrų per valandą greičiu pripučia pagalvę, ji po sekundės ima bliūkšti. Oro pagalvė skylėta, taigi apsaugojusi keleivį nuo smūgio, ji „pasitraukia iš kelio“.
Nors visam procesui aprašyti reikia keliolikos eilučių, realiai jis trunka vos 25-ąją sekundės dalį. Tačiau to pakanka, kad keleivis būtų apsaugotas nuo mirtinai pavojingų sužalojimų.
Išsiskleidžiant oro pagalvei, aplinkui pasklinda milteliai – kukurūzų miltų arba talko miltelių dalis. Jie saugo saugos oro pagalves, todėl šios būna lanksčios ir minkštos.
Turi ir trūkumų
Vienas oro pagalvės trūkumų, kurį užfiksavo testuotojai, – ji žmogų gali ne tik išgelbėti, bet ir sužaloti. O taip įvyks tuomet, jei netinkamai sureguliuota sėdynės ar vairo padėtis. Mokslininkai nustatė, kad pirmi 5–8 oro pagalvės pripūtimo centimetrai gali rimtai sužaloti keleivį. Tai ypač aktualu vairuotojui, nes šalia sėdintis keleivis paprastai būna toli nuo oro pagalvės, esančios plokštėje. Taigi jei nenorite, kad oro pagalvė jus užmuštų, nuo jos turite sėdėti mažiausiai 25 centimetrų atstumu. Atstumas matuojamas nuo vairo vidurio iki vairuotojo krūtinės. Jei sėdite per arti, galite kai ką padaryti:
• sėdynę atgal atitraukite tiek, kad būtų patogu ant pedalų laikyti kojas;
• šiek tiek nuleiskite sėdynės atlošą. Jei sunku matyti kelią, pakelkite sėdynę (jei automobilyje galima tai padaryti) arba įsigykite tvirtą neslidinėjančią pagalvėlę;
• jei galima reguliuoti vairo padėtį, būtinai padarykite taip, kad oro maišas „žiūrėtų“ jums į krūtinę, o ne į galvą.
Šios taisyklės negalioja, jei važiuoja keleivis iki 12-os metų. Oro pagalvė gali ne tik sužaloti, bet ir nužudyti saugos diržais neprisisegusį ar per arti sėdintį vaiką. Ekspertai primygtinai pataria vežioti vaikus tik ant galinės sėdynės. Dar geriau, jei vaikas sėdi jo amžiui pritaikytoje ir gerai pritvirtintoje specialioje kėdutėje.
