VšĮ „Sveiko vaiko instituto“ (SVI) įkūrėjai Agnė Zakarevičiūtė ir Linas Šivis pastebi, kad labai dažnai žmonėms sunku išsirinkti kokybiškų, sveikatai nepavojingų maisto produktų dėl informacijos stokos apie galimą konkrečių cheminių priedų poveikį.
Beje, vykdant informacinę kampaniją apie maisto priedus, žymimus E numeriais, šio instituto įkurtoje svetainėje pateikiamos konkrečių produktų nuotraukos su išsamiu komentaru apie juose esančius priedus bei jų poveikį organizmui. Tai patogu paprastiems pirkėjams, pavyzdžiui, norint sužinoti, ar pamėgtas šokoladas ar jogurtas tikrai nekelia jokio pavojaus sveikatai.
Su nepelno siekiančios organizacijos, kurios pagrindinis tikslas – padidinti natūralesnių maisto produktų pasirinkimą Lietuvoje, viena iš įkūrėjų Agne Zakarevičiūte kalbėjomės apie tai, ką daryti, kad šalyje būtų kuo daugiau saugių maisto produktų.
- Kaip kilo mintis įkurti tokią svetainę?
Kadangi turėjome galimybę, nusprendėme pasidalinti šia informacija su kitais. Maistiniai E priedai yra natūralūs arba chemiškai susintetinti. Kai kurie iš jų gali daryti neigiamą poveikį žmogaus organizmui (ypač esant polinkiui į konkrečią ligą), kitų poveikis sveikatai neutralus. Mūsų tikslas – informuoti visuomenę, kad ji turėtų žinių ir jomis remdamasi galėtų rinktis.
- Kaip atsidarius svetainei pasikeitė gamintojų elgesys? Kokia šiuo atveju yra kitų šalių patirtis?
Pastebėjome, kad kai kurie gamintojai produktų sudėtį pradėjo rašyti ne skaitmenimis, o žodžiais. Be to, atsirado daugiau užrašų, kaip antai „Be priedų“, „Be konservantų“, „Be E“. Tačiau negalima vien tik jais pasitikėti, reikia būti apdairiems ir visada skaityti sudėtį, nes maisto priedai – tai ne tik konservantai. Taigi nors etiketėje nurodyta, kad produktas pagamintas be konservantų, jame vis tiek gali būti dažiklių, saldiklių ar skonio stipriklių. Pastebėjome ir gerų pavyzdžių: štai vienas gamintojas neseniai iš vieno gaminio linijos pašalino skonio stipriklį E621. Gal ir Lietuvos gamintojai pamažu pradės vadovautis socialiai atsakingo verslo praktika, tai yra rūpintis ne tik pelnu, bet ir savo bendruomene.
Viešėdami kitose šalyse, atkreipėme dėmesį, kad ekologinių produktų lentynos daug didesnės nei Lietuvoje ir gana sunku rasti produktų, kuriuose yra pavojingų maisto priedų. Tai lemia pati visuomenė: jeigu šalyje jaučiamas tokių produktų poreikis, jis ir bus patenkintas.
- Ne vienam gali kilti klausimas, kiek Jūsų pateikiama informacija yra patikima?
Mes remiamės tik oficialiais šaltiniais – nacionalinėmis šalių duomenų bazėmis, kur yra nurodyta, kokius maisto priedus leidžiama naudoti toje šalyje, taip pat rimtuose Anglijos, JAV, kitų šalių universitetuose atliktais moksliniais tyrimais. Internete gausu menkavertės informacijos, todėl pirmiausia reikia išmokti atsirinkti oficialius šaltinius.
- Jūsų nuomone, ko reikėtų, kad parduotuvėse atsirastų daugiau sveikatai nepavojingų maisto produktų?
Reikalauti tokių produktų. Jeigu prekybos centruose vietoj dažikliais nuspalvinto maisto produkto ar gėrimo kiekvienas rinksis natūralų, ilgainiui jų pasirinkimas tik didės, o kaina – mažės. Todėl kiekvienam svarbu domėtis, skaityti sudėtį ir dalintis savo žiniomis su kitais. Maistas neturi kenkti, jis turi papildyti organizmo atsargas. Natūralus maistas turi tapti norma, tačiau taip bus tik tada, kai visuomenėje susidarys kritinė masė, kuri to pareikalaus.
Aišku, visada reikia pradėti nuo mažų žingsnelių, todėl pradžioje siūlome tiesiog palikti lentynoje tą maisto produktą, kurio sudėties etiketėje rasite daugiausia diskusijų keliantį skonio ir kvapo stipriklį mononatrio glutamatą (E621), narkotiką, priverčiantį persivalgyti.
- Diskutuojant apie įvairius cheminius priedus, tenka išgirsti nuomonių, kad baimintis nėra jokios priežasties, mat jų kiekis maisto produktuose yra griežtai kontroliuojamas. Ar leistinos normos tikrai yra nepavojingos mūsų sveikatai?
Tiesą sakant, Vokietijoje XX a. trečiajame dešimtmetyje pasitaikė keletas mirties atvejų dėl intoksikacijos nitritu mėsos produktuose, tačiau nuo tada leidžiama vartoti norma labai sumažinta ir dabar laikoma sveikatai nepavojinga.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad leistina maisto priedų dozė apskaičiuota suaugusio žmogaus svoriui ir penkis šešis kartus viršija vaikams leistinas normas. Be to, žmogus per dieną gali suvalgyti net kelis produktus, kuriuose yra to paties priedo, ir taip bus viršyta leistina norma.
Nereikia vengti visų maisto priedų tik todėl, kad produkto sudėtyje yra E, nes E gali būti pieno rūgštis, vyno actas ar vitaminas E. Reikia skaityti sudėtis ir išmokti atsirinkti. Žinoma, iš pradžių reikia sužinoti visas E reikšmes.
SVI gamintojams siūlo tam tikrus produktus paženklinti specialiu ženklu, rodančiu, kad produktą saugu vartoti. Prekinis ženklas suteikiamas ištyrus produkto sudėtįNacionalinėje maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijoje arba Kauno technologijos universiteto Maisto institute. Gavęs prašymą iš gamintojo institutas atsitiktinai pasirinktame prekybos centre nuperka gaminį ir ištiria.
