Vienvietis naikintuvas, kurį pilotavo Jurgis, buvo sukurtas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir yra vienintelis skraidantis La-9 pasaulyje.

Australijos lakūnai šį šešiasdešimtmetį skrupulingai restauravo ir 2004-aisiais vėl prikėlė skrydžiams. Dar keletą La-9 naikintuvų, tačiau neskraidančių, galima pamatyti Kinijos ir Korėjos muziejuose.

„Karo lėktuvai man rūpi nuo aviacijos studijų laikų. Pažangiausios aviacijos technologijos visada pradedamos naudoti kariniuose lėktuvuose, o La-9 atspindi lėktuvų su benzininiais varikliais tobulinimo viršūnę. Po to prasidėjo reaktyvinių variklių era“, – pasakojo Jurgis Kairys.

Rusų gamybos La-9 buvo sukurtas 1946 m. rugpjūtį. Tuo metu jis buvo vienas greičiausių naikintuvų – horizontaliai skrendant galėjo išvystyti iki 690 km/val. greitį. Privalumų jam suteikė dviejų laipsnių turbokompresoriai ir ypač galingas – 1850 arklio galių dviejų žvaigždžių radialinis variklis.

Iki 1948-ųjų pabaigos buvo pagaminti 1559 La-9 lėktuvai, juos naudojo
Rusijos, Rumunijos, Šiaurės Korėjos karinės oro pajėgos.

„Man yra tekę pilotuoti ir naikintuvus „Polikarpov“, I-16, taip pat I-153. Skrydis su La-9 buvo dar viena labai įdomi patirtis mano gyvenime“, – sakė J. Kairys ir pridūrė, jog 3,5 t sveriantį La-9 valdyti reikia subtiliai ir tiksliai, nes jo variklis yra toks galingas, kad sunku išlaikyti kylantį lėktuvą ant pakilimo juostos. Perspaudus akseleratorių galima ir apsiversti.

Tačiau Jurgis ne tik paskraidė, bet ir atliko keletą akrobatinio skrydžio elementų – „Kilpą“, „Statinę“, taip pat pabandė forsuoti posūkiuose, paskraidė ne tik dideliais, bet ir mažais greičiais.

Pasibaigus renginiui Wanakoje J. Kairys išvyko į aviacijos šventę japonų karinėje jūrų bazėje Kanoja (angl. Kanoya), kur taip pat atliko parodomuosius skrydžius.

Antrojo pasaulinio karo metais iš Kiūšiū (angl. Kyushu) saloje įkurtos karinės bazės į savo paskutiniuosius skrydžius kilo japonų kamikadzės. Istoriją mena prie bazės įrengto muziejaus eksponatai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)