Šio sunkmečio poveikį jis palygino su blokada ir aiškino, esą pasekmės būtų buvusios ne tokios skaudžios, jei ankstesnė valdžia būtų tinkamai pasiruošusi. Kitąmet, premjero žodžiais, svarbiausias prioritetas bus laimėti Europos krepšinio čempionatą, o pergalę Lietuva esą galės pasiekti ir globalioje konkurencijoje.
„Galima sakyti, kad pasikratę blogiausiuose krizės šunkeliuose, išėjome į lygesnį vieškelį ir pradedame dairytis jei ne autostrados, tai bent plento“, – kalbėjo A. Kubilius.
Vėliau jis žurnalistams teigė, jog ekspertų pateikiami skaičiai „leidžia tikėtis, kad jei pasaulyje neatsitiks naujų problemų – o tokių nematome – sėkmingai matysime mūsų ekonomikos atsigavimą“.
2009-uosius jis pavadino vienais sunkiausių metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Vyriausybės vadovo tvirtinimu, krizę pavyko įveikti, nes „neišsigandome jos ir atsakomybės“. „Apie tai bus rašomi vadovėliai ir disertacijos – kaip atlaikyti 15 proc. recesiją, sumažinti deficitą 9 proc. nuo BVP (beveik 9 mlrd. Lt) ir „nesubyrėti“ – išsaugoti visuomenės, politinį ir socialinį stabilumą, stabilią valiutą stabiliai laiku mokamą pensiją ir atlyginimus. Kaip mums pavyko tai pasiekti – pasaulyje stebisi daug kas. Mes atlaikėme, nes neišsigandome.“
Pripažino, kad daugiabučių renovacija įstrigo
Ministras pirmininkas pareiškė galintis drąsiai pasakyti, kad sunkiausia šalies istorijoje krizė suvaldyta – ant katastrofos slenksčio atsidūrę valstybės finansai buvo stabilizuoti ir dabar į ateitį galima žvelgti optimistiškiau. Anot jo, pasaulinės krizės poveikis gali būti palygintas nebent su blokada Nepriklausomybės aušroje, tik šįkart šalies ekonomiką blokavo ne Rusija, o staiga žlugusios eksporto rinkos ir pernakt prapuolę pigūs kreditai. Krizė esą skaudžiai baudė už ūkio augimo metais susiformavusį įprotį neskaičiuoti pinigų, gyventi „iki pirmadienio“ ir skolon, kai principas „po mūsų nors ir tvanas“ įsigalėjo „neatsakingoje ir išlaidžioje ankstesnėje finansų bei nūkio politikoje“.
Jeigu naujoji Vyriausybė nebūtų ėmusis griežtų ir skausmingų priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti, milžiniškas biudžeto pajamų bei išlaidų neatitikimas galėjo baigtis katastrofiška gyventojų santaupoms lito devalvacija, nes tokio deficito nebūtų įmanoma finansuoti jokiomis paskolomis. Toks deficitas galėjo sukelti šalies bankrotą, kai valstybė nebeturėtų iš ko mokėti pensijas ir atlyginimus biudžetininkams.
A. Kubiliaus žodžiais, krizė galė būti ne tokia skaudi, jei ankstesnės vyriausybės būtų įsiklausiusios į tarptautinių ekspertų perspėjimus, kad Lietuvos ekonomikai gresia perkaitimas, nes verslas, piliečiai ir valstybė gyvena ne pagal išgales. Aiškiu pavojaus signalu jis pavadino žlugusį bandymą jau 2007 m. įsivesti eurą.
Pristatydamas ataskaitą premjeras tikino, kad jei Vyriausybė būtų vengusi griežtų ir skausmingų priemonių finansams stabilizuoti, milžiniškas biudžeto pajamų ir išlaidų neatitikimas galėjo baigtis lito devalvacija, galiausiai – šalies bankrotu. Alternatyva būtų buvusi „Tarptautinio valiutos fondo išmalda“ ir prarastas autoritetas tarptautinėse rinkose.
Krizę esą pavyko suvaldyti, nes koalicija nesislėpė nuo jos, neišsigando atsakomybės, „opozicijos destrukcijos, visiškai nepagrįstos ir neatsakingos totalinės kritikos“. Nors ilgainiui pavyko pasiekti civilizuotą sutarimą, anot ministro pirmininko, politinės atsakomybės deficito problema išlieka.
A. Kubilius džiaugėsi, kad gerėja Lietuvos kredito reitingai (tai reiškia pigesnį skolinimąsi), o mūsų šalis rodoma pavyzdžiu prasiskolinusiai Graikijai. Tačiau jis pripažino, kad parengta daugiabučių pastatų renovacijos programa, kaip verslo skatinimo priemonė, įgyvendinama lėčiau nei tikėtasi. Kol kas planuotu tempu vyksta tik viešųjų pastatų apšiltinimas.
Dėkojo žmonėms, prezidentams ir oponentams
Pasak premjero, krizės iššūkiai „nepaliko vietos populizmui – tik sunkiems ir atsakingiems sprendimams“. Vyriausybė esą darė, ką buvo būtina ir ką galėjome padaryti, o visuomenė narsiai pakėlė sunkmečio aukas. „Esu dėkingas visiems, kurie atlaikė ir padėjo atlaikyti. Seimui, Vyriausybei, ypač ministrams, kurie jau nebe ministrai, prezidentei Daliai Grybauskaitei ir prezidentui Valdui Adamkui. Ir visiems Lietuvos žmonėms. Mes visi atlaikėme“, – dėkojo A. Kubilius. Atskirai jis tarė „ačiū“ tiems, kurie „labiausiai stengėsi trukdyti priimant reikalingus ir pasiteisinusius sprendimus“.
Dabar, ministro pirmininko žodžiais, atėjo laikas kūrybai – užsiimti sistemine valstybės pertvarka: „Reikia išvėdinti namus ir prasivalyti langus, įleisti į juos daugiau šviesos, pasidairyti po pasaulį ir atsinešti iš jo naujoves, kurios padarytų Lietuvą šiuolaikinio pasaulio dalimi. (...) Prasideda Lietuvos ateities kūrimas ne švaistūniškos saviapgaulės, bet rūsčios tikrovės ir realių bei ilgalaikių galimybių pagrindu. Galbūt toje ateityje bus mažiau tuščios prabangos, prie kurios dar neseniai buvome pripratę, bet už tai ta ateitis bus tikresnė ir tvirtesnė.“
A. Kubiliaus teigimu, 2011 m. svarbiausias mūsų prioritetas bus laimėti Europos krepšinio čempionatą, kuris vyks mūsų šalyje. „Esu įsitikinęs, kad Lietuva gali ir turi laimėti ne tik krepšinio čempionatą. Mes galime ir turime laimėti globalioje konkurencijoje, pasaulinės pažangos lenktynėse. (...) Nebijokime kaitos, nes pasaulis per kitus 20 metų labai sparčiai keisis. Išsaugokime tai, ką įgijome per pirmąjį Nepriklausomybės 20-metį – gebėjimą keistis. Nebijokime savęs ir labiau pasitikėkime savimi, pasitikėkime šalia esančiais, ir tada patikėsime savo ateitimi. Ir pasitikėsime jos sėkme. Tik patikėję tuo nebebijosime pasaulio ir išsivaduosime iš vis dar mus slegiančių nepilnavertiškumo kompleksų.“
Pagal Seimo statutą, kasmet Vyriausybė privalo pateikti metinę veiklos ataskaitą ir pristatyti artimiausio laikotarpio prioritetus. Po ataskaitos pristatymo ją svarsto parlamentiniai komitetai, vėliau rengiama speciali diskusija, o Seimas gali priimti specialią rezoliuciją.
15-oji po Nepriklausomybės atkūrimo centro-dešinės partijų Permainų koalicijos suformuota A. Kubiliaus Vyriausybė pradėjo dirbti 2008 m. gruodį.