T.Janeliūnas: jei koalicija suirs, ji suirs dėl konservatorių

Valdančios koalicijos irimo priežastimi gali tapti didžiausia jos grandis konservatoriai-krikdemai, mat dalis šios partijos atstovų Seime neremia savo lyderio, premjero Andriaus Kubiliaus ir jo vadovaujamos Vyriausybės vykdomos politikos. Tokios nuomonės apie koalicijos stabilumą laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas, įvertinęs antradienį parlamente vykusį balsavimą dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis norėta įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus.

„Ši situacija rodo, kad pačioje konservatorių partijoje vis didėja problemos ir, nors visi mažiausiai tikėjosi, bet patys konservatoriai gali tapti svarbiausia valdančios koalicijos irimo priežastimi, nes, kaip ten bebūtų, bet didžiausia parlamentinė frakcija vis dėlto turėtų elgtis pakankamai solidžiai, koncentruotai, ypač kai kalbama apie tokius rimtus sprendimus, kurie pastaruoju metu buvo sužlugdyti“, - DELFI sakė politologas.

Kaip DELFI rašė, parlamentarai antradienį nepritarė tiesioginių merų rinkimų įteisinimui, sprendimo priėmimui pritrūko vos šešių balsų. Vieni didžiausių tiesioginių merų rinkimų rėmėjai liberalcentristai ėmė svarstyti apie pasitraukimą iš koalicijos, o partnerius liberalus bei konservatorius apkaltino kalbant viena, o darant kita.

Iš 45 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių balsavime dalyvavo 39 asmenys: 16 balsuodami susilaikė, 3 buvo prieš ir 20 pataisas parėmė. Premjeras A. Kubilius po balsavimo svarstė, kad įvertinus jo vadovaujamos partijos nuomonę, galėjo būti ir blogiau.

„Pačioje konservatorių partijoje nebuvo prieitas bendras sprendimas ir nors formaliai konservatorių partijos vadovybė tvirtindavo, kad jie pritaria tiesioginiams merų rinkimams, bet iš tiesų pačioje partijoje vieningos pozicijos nebuvo ir sprendimui priimti pritrūko visų konservatorių balsų, kurių kaip tik ir reikėjo“, - susidariusią situaciją komentavo T. Janeliūnas.

Anksčiau dalis konservatorių-krikdemų sužlugdė A. Kubiliaus Vyriausybės iniciatyvą priimti teisės aktą, kuriuos nelietuviški asmenvardžiai būtų rašomi originalo kalba visais lotyniško pagrindo rašmenimis. Seimas atmetė ministrų kabineto įstatymo projektą ir net negrąžino iniciatoriams jo tobulinti. Vyriausybės iniciatyvai tepritarė 8 TS-LKD nariai, o 26 arba susilaikė, arba balsavo prieš.

Pasak T. Janeliūno šie ir kiti nesusipratimai rodo, jog didžiausia valdančios koalicijos problema gali būti ne mažesnieji jos partneriai, kurie kelia įvairius reikalavimus, o didžiausia jos grandis – TS-LKD, kurioje vadovybė negeba įtikinti eilinių parlamentarų siūlomų sprendimų tikslingumu.

Tačiau politologas atmetė galimybę, kad konservatoriai-krikdemai galėtų skilti kaip politinė partija, kaip kad yra nutikę 1996-2000 m. parlamento kadencijoje. Pasak T. Janeliūno, radikaliausias TS-LKD sparnas, vadinamas „talibais“, atskilęs nuo motininės partijos puikiai suvokia, jog savarankiškai neišgyventų, tad veikiausiai sieks didesnės įtakos pačioje TS-LKD.