Šaltmetis gali būti jaukus, įkvepiantis...

Pasak dizainerės, sukurti šią kolekciją ją įkvėpė... žiema. „Pro langą regiu tarsi cukraus pudra sniegu nubarstytas pušis, minkštą ir purų žemės apklotą, iš namų kaminų danguje pasklidusį pilkšvą dūmų šydą... Ir taip gera, ramu, taip šilta pasidaro viduje. Šis sunkiai nusakomo jaukumo ir saugumo jausmas mane galbūt ir įkvėpė pirmą kartą sukurti tai, ko pati labai norėjau. Be išankstinio išskaičiavimo, koks modelis tiks vienai ar kitai mano klientei, ar pavyks parduoti, ar bus madingas, kiek kainuos... Nesukau galvos tuščiomis mintimis ir stengiausi perteikti savo vidinę harmoniją – dariau tai, ką liepė širdis. Galbūt todėl šią, nors ir nedidelę kolekciją sukūriau be stresų, skubėjimo ir įtampos per dvi savaites“, – pasakoja Diana Rūta Stankevičienė.

Savo vizijoms ir jausmams išreikšti dizainerė neatsitiktinai panaudojo natūralius pluoštus: angoros ir avių vilną, kašmyrą, šilką; bandydama atkartoti žiemos grožį ir paslaptingumą žaidė ne tik audinio, bet ir rankomis bei mašina megzto trikotažo, nėrinių tekstūromis, faktūromis.

Šaltymečio ramybei atskleisti moteris pasirinko ne dizainerių aukštinamą ir elitine spalva tituluojamą juodą, o itin ramias kreminę, smėlinę, pilkšvą spalvas – iš čia ir kolekcijos pavadinimas „Krembriulė“. „Juoda spalva visada madinga. Tačiau dėvėdami šios spalvos drabužius mes esame nuobodūs ir vienodi... Juodas paltas, juodi batai, juodas kostiumėlis – praktiška, patogu, gražu, prie jų lengva priderinti bet kokius kitus apdarus bei aksesuarus, tinka visiems gyvenimo atvejams... Bet tas juodumas ilgainiui pradeda smelktis ir į paties žmogaus širdį, o mes, lietuviai, ir taip esame paniurėliai. Tad šį kartą nusižengiau nusistovėjusiam visuomenės požiūriui, taip pat nusižengiau ir savo tradicijoms – tapau maištautoja“, – šypsosi moteris, į Tekstilininkų gildijos dešimtmetį galerijoje „Balta“ susirinkusiems svečiams pateikusi įspūdingą staigmeną.

Mažiau yra daugiau!

Dizainerė neslepia, kad savo įkvėpimo šaltiniu, madingos elegancijos pavyzdžiu laiko klasikinės mados virtuozę, jau seniai gavusią maištautojos pravardę Coco Chanel. Jos kūrybos stilius, drabužių grožio subtilumas, lakoniškumas, rafinuotumas, kartu ir patogumas, praktiškumas jau seniai žavi Dianą Rūtą Stankevičienę.

„Coco Chanel – maištininkė, išdrįsusi dailiosios lyties garderobą ne tik papildyti kelnėmis, griežto kirpimo švarku, bet ir pakeitusi drabužių stilių: atsisakiusi raukinių, kokardų, rauktinukų, harmoniją radusi paprasto kirpimo, minimaliai puoštuose drabužiuose – ne mažiau moteriškuose ir dailiuose. Chanel pirmoji išplėtojo bižuterijos sąvoką ir kasdieniniam garderobui pritaikė perlus. Ji kūrė ne madą, o stilių.

Pasak Chanel, mada – kultas, stilius – filosofija; madą galima nusipirkti, o stilių reikia mokėti valdyti! Užsivilkusi naują suknelę netampi elegantiška! Asmeninio stiliaus elegantiškumas greičiau pagrįstas klasikiniais elementais: drabužių patogumu, spalva, forma, audinio kokybe ir tinkamumu progai. Elegantiški drabužiai niekada neužgožia ir nenustelbia pačios moters, o leidžia atsiskleisti jos asmenybei, charakteriui, iš vidaus sklindančiai šviesai. Tokiai moteriai nereikia didelių pastangų parodyti savo grožiui – vyrai patys jai atidaro duris!“ – pabrėždama moters vidinio pasaulio ir išorės harmonijos svarbą pasakoja kūrėja.

Kolekcijos staigmenos

Puoselėdama savo kolekcijos idėją Diana Rūta Stankevičienė sukūrė septynis drabužių ansamblius: suknelės, sijonai, švarkeliai, palaidinės, kelnės, kuriuos keičiant tarpusavyje galima gauti visiškai naujus ir netikėtus derinius.

Tačiau pati ryškiausia kolekcijos „Krembriulė“ staigmena buvo... megztiniai. Jau įpratome, kad tai patogus ir ne visad turintis formą laisvalaikio drabužis, kuriam elegancijos sąvoka tikrai netinka. Tačiau visų nuostabai dizainerės kūriniai sugriovė šį mitą ir ji dar kartą buvo pavadinta maištautoja: jaukūs, laisvi ir patogūs megztiniai ne mažiau puošnūs ir elegantiški, puikiai dera pasirodyti teatre, svečiuose.

Pasirinkusi klasikinį Coco Chanel stilių dizainerė neatsisakė savo kūrybai būdingo braižo – meniškos rankų darbo drabužių puošybos: perlų, minkštų bumbuliukų, nertų floristinių detalių, tekstilinių lapelių. Jai talkino papuošalų kūrėja Giedrė Legaitė, sukūrusi išskirtinius vąšeliu nertus papuošalus, tapusius visos kolekcijos akcentu: segės, auskarai, diržas, galintis virsti galvos papuošalu... Ypatingą šventės dalyvių susidomėjimą pelnė auskarai lėlės, kurių galvutes kūrėja nulipdė iš modelino, o sukneles nunėrė vąšeliu.

„Bėgant metams visi keičiamės. Matyt, mano gyvenime prasidėjo naujas išgryninto, subtilaus, bet ne mažiau puošnaus ir moteriško stiliaus etapas. Gal suaugau, tad pabodo ryškių spalvų paletė, detalių gausa?..“ – mąsto Diana Rūta Stankevičienė. Dizainerė žada netrukus vėl nustebinti savo kūrybos gerbėjus. Vasaros kolekcijai ji jau pasirinko pilkšvus ir oranžinius tonus, kuriuos galbūt papildys natūralaus medžio aksesuarai.