Norėtųsi sugrįžti į gyvenimą, nes mintis, kad "ir vėl reikės tai daryti“ vilčių neteikia. Su vyru kalbėt apie tai negaliu, nes jam viskas gerai, o "aš, matyt, tapau jam abejinga“.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Iš jūsų aprašymo, panašu, jog sunkus laikotarpis nesibaigė, o tik iš ūmaus, peraugo į lėtinį. Ir tas skausmas dėl vyro neištikimybės greičiausiai nenuslobo, o pakeitė savo išraiškos formą. Ir tai rodo ne tik tai, jog mylėtis su sutuoktiniu jums yra gyvuliškas veiksmas, bet ir tai, jog negalite apie tai kalbėtis, to spręsti kartu.
Viename neseniai matytame spektaklyje moteris skundėsi savo vyrui, jog jis dažniau nori mylėtis, nei kalbėtis. Paklaususi, negi jį vilioja seksas su nepažįstama moterimi, kokia ji pamažu tampa, net nesulaukusi atsakymo, suprato, koks jis yra. Tai buvo scena iš komedijos. Visgi tie juokai ne tokie tolimi mūsų kasdienybei. Tik va, moterys su nepažįstamaisiais, kokiais neretai tampa sutuoktiniai, mylėtis ne itin trokšta. Nebent tomis dienomis, kai gamta jas kviečia.
Jei prisimintumėte pačius nuostabiausius fizinio susijungimo aktus, pabandytumėte pamatyti, koks buvo jūsų santykis tuomet su partneriu, ką jūs tada veikėte, ką kalbėjote, ką vienas kitam jautėte, greičiausiai pamatytumėte, jog tą malonumą, susiliejimo džiaugsmą suteikė visas komplektas: santykis su vyru, jausmas, jog buvote mylima, jog jumis rūpinosi ir tik galiausiai fizinio artumo troškimas.
Lytinis aktas yra priemonė atsirasti naujai gyvybei. Ir net jei kiekvieną kartą pasimylėjusi negalvojate apie tai, jog mylitės tik norėdama susilaukti kūdikio, jūsų neįsisąmonintas elgesys kalba būtent apie tai. Seksualinės problemos iškyla daugeliui porų skirtinguose jų gyvavimo etapuose. Ir dažniausiai jos susijusios su nesaugumu, kurį ypač pajunta moterys. Jei būdama konkrečiame santykyje nesijaučiate ramiai, galinti gimdyti ir auginti vaikus nuo savo vyro (net jei realiai to ir nesiruošiate daryti), tuomet ir pats lytinis aktas netenka savo prasmės, yra tik prievolė, o tuo pačiu ir gyvuliškas instinktas.
Ir čia vargiai gali padėti kokios nors atrakcijos. Jos tik dar labiau nutolina jūsų artumą, nuoširdumą, atvirumą, atsidavimą ir tikrai nesukuria meilės, švelnumo vienas kitam jausmo. Lytinis aktas teikia malonumą, ypatingai moterims, kai jis yra atliekamas meilės ir pagarbos vienas kitam pagrindu ir yra kasdienio harmoningo santykio tąsa.
Jei norite sugrįžti į gyvenimą, svarbu suprasti, jog norėdama patirti fizinį malonumą, turėtumėte paklausti savęs, ko jums trūksta santykyje su sutuoktiniu, kas stabdo artumą, kas neleidžia prisileisti, norėti. Buvus neištikimybė taip pat turėtų būti perklausta. Ar tikrai atleidote? Ar tikrai su tuo susitaikėte ir panašiai. Jei sunku kalbėtis dviese, pabandykite pasinaudoti psichologų pagalba.
Kad kūnų susiliejimas neatrodytų gyvuliškas, svarbu, jog bent kartais pajustumėte ir širdžių bendrystės egzistavimą. Linkiu jums tai atrasti.
Rekomenduojama literatūra:
1. Gintautas Vaitoška. Lengvas gyvenimas. 2007 m.
2. Jean Monbourquette. Menas atleisti. 2001 m.
3. Valerio Albisetti. Santuokinės meilės terapija. 2000 m.
4. Yves Dalpe. Neištikimybė nėra banali. 2009 m.
5. Gintautas Vaitoška. Kas iš vaikų pagrobė gandrą? 2010 m.
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
