Žmogaus galvos smegenys sudarytos iš daug dalių, o geriausiai mums pažįstamos – didžiosios smegenys (lot. cerebrum), sudarytos iš dviejų pusrutulių – kairiojo ir dešiniojo, sujungtų išilginiame smegenų plyšio dugne esančia didžiąją smegenų jungtimi didžiąją smegenų jungtimi (lot. corpus callosum).

Kairiojo smegenų pusrutulio veikla − loginė-verbalinė

Ji atsakinga už rišlią kalbą, mąstymą žodžiais ir manipuliaciją jais. Tai yra savotiškas galingas mūsų smegenų kompiuteris, apdorojantis racionalias-logines procedūras (paieška labirinte, perrinkimo uždaviniai, planavimas, loginis mąstymas ir pan.). Žemiau pateikiamas sąrašas dalykų, charakterizuojančių kairiojo smegenų pusrutulio valdomų žmonių pomėgius, veiklą ir savybes.

1. Mėgsta klasikinę muziką
2. Mėgsta, kai nurodymai duodami žodžiu
3. Jiems sekasi matematika, algebra
4. Mėgsta skaityti
5. Labai logiški
6. Myli šunis
7. Niekada nekvailioja ir nekrečia juokų
8. Dažniausiai įsimena tik specialiai studijuotus dalykus
9. Mokymuisi ar skaitymui jiems reikia visiškos tylos
10. Renkasi individualias konsultacijas
11. Mėgsta realistinius ir veiksmo siužetus
12. Racionalūs
13. Planuoja veiklą ir laikosi to plano
14. Gerai įsimena žodinę medžiagą
15. Geriausios mintys ateina sėdint
16. Mėgsta būti muzikos kritikais
17. Organizuoti
18. Nuoseklūs
19. Beveik nebūna išsiblaškę

Dešiniojo smegenų pusrutulio veikla − vaizdinė-erdvinė

Ji atsako už kūrybinius siekius ir įkvėpimą. Čia karaliauja mūsų svajonės ir vaizduotė, dabartis ir ateitis. Sprendimai priimami vadovaujantis jausmais, intuicija, dažniausiai rizikingi. Atsiminimai daugiausia jausminio pobūdžio. Štai keletas dešiniojo smegenų pusrutulio valdomų žmonių charakteristikų.


1. Mėgsta roką
2. Mėgsta nurodymus su pavyzdžiais
3. Jiems sekasi geometrija
4. Geri sportininkai
5. Gabūs menininkai
6. Myli kates
7. Mėgsta pakvailioti
8. Skaito fantastiką
9. Mokydamiesi klauso muzikos ar TV
10. Mėgsta veiklą grupėse
11. Mėgaujasi svajodami apie dalykus, kurių galbūt niekada nebus
12. Retkarčiais išsiblaškę
13. Labai spontaniški ir nenuspėjami
14. Gerai įsimena muziką
15. Geriausios mintys ateina vaikštinėjant arba gulint
16. Sugeba parodyti idėjų tarpusavio ryšį
17. Problemas sprendžia intuityviai
18. Svajokliai
19. Filosofai

Konkurencija

Žmogaus sąmonė vienu metu gali priimti duomenis, siunčiamus tik vieno iš smegenų pusrutulių. Žinoma, corpus callosum dėka labai greitai galime „persijungti“ iš vienos pusės į kitą. Atsižvelgiant į amžių, išsilavinimą ar gyvenimo patirtį, kasdienėse situacijose spręsdami problemas mes „pasirenkame“ kurį nors vieną iš pusrutulių. Šis kontroliuojančio pusrutulio pasirinkimas formuoja mūsų asmenybę, lemia charakterį.

Daugelis žmonių žino, kuri smegenų pusė vyrauja jų gyvenime. Logiškosios asmenybės, naudojančios kairįjį smegenų pusrutulį, dažniausiai yra dešiniarankiai, o tuo tarpu meniškos asmenybės, kuriose dominuoja dešinioji smegenų pusrutulio dalis, paprastai yra kairiarankiai. Tikriausiai jau žinote, kad dešinioji smegenų pusrutulio dalis kontroliuoja kairiąją kūno pusę, ir atvirkščiai. Diduma žmonių yra dešiniarankiai.

Dabar atėjo laikas pacituoti aukščiau minėtos 1981 metų Nobelio premijos laureatą neuropsichologą ir neurobiologą Kalifornijos technologijos universiteto profesorių Roger W. Sperry (1913–1994), visą gyvenimą tyrusį galvos smegenų didžiųjų pusrutulių veiklą: „... yra du mąstymo būdai, verbalinis ir neverbalinis, už kuriuos atitinkamai beveik savarankiškai atsakingi kairysis ir dešinysis pusrutuliai, ir mūsų mokymo sistema, kaip ir visas mokslas apskritai, linksta nepaisyti neverbalinio intelekto. Tai reiškia, kad šiuolaikinė visuomenė diskriminuoja dešinįjį pusrutulį“.

Tyrimai rodo, kad praktiškai visi ikimokyklinio amžiaus vaikai yra labai kūrybingi (dešinysis pusrutulis). Kadangi mūsų mokymo sistema kairiojo pusrutulio įgūdžius, tokius kaip matematika, loginis mąstymas ir kalba, vertina aukščiau už dailę ar vaizduotės panaudojimą, kūrybingumu pasižymi tik 10 proc. tų pačių vaikų, sulaukusių 7 metų amžiaus. Kol suaugame, kūrybiškumą išsaugo tik 2 proc. iš mūsų.

Ką galime padaryti? Ar mums visiems nebūtų naudingiau po lygiai gauti naudos iš abiejų smegenų pusrutulių? Ne tik mokėtume elgtis vienu metu racionaliai ir kūrybiškai, bet ir kiekviena smegenų pusė galėtų papildyti ir „pakrauti“ viena kitą. Juk mūsų smegenys pasižymi dideliu prisitaikymu ir lankstumu.

Žmogiškosios prigimties dvilypumas jau tūkstantmečius buvo žinomas Rytų mąstymo sistemose. Įvairiapusei efektyviai veiklai atlikti Rytuose buvo siekiama pusiausvyros, pagrįstos šių skirtingų prigimties dermių sąveika ir tarpusavio stimuliacija. Vakaruose labiausiai šiomis rytiečių praktikomis vadovavosi sportininkai, savo disciplinuotas ir logines treniruotes papildę metodais, specialiai skirtais įkvėpimui atskleisti.

Leonardo Da Vinči (1452–1519) yra klasikinis pavyzdys žmogaus su stipriai išvystytomis tiek kairiosiomis, tiek dešiniosiomis smegenimis – nuostabiausias menininkas, pasižymėjęs didžiuliu loginiu talentu, genialus matematikas, architektas, inžinierius, skraidančių mašinų, povandeninių laivų, hidraulikos ir ginklų išradėjas. Jis buvo vadinamas visapusišku žmogumi. Tokie tam tikru lygiu galime tapti ir mes – vyrai ir moterys, sugebantys atlikti kuo įvairiausius darbus ir mėgautis gyvenimu.

Tik nesakykime „nesugebu“, net nepabandę! Žmogiškoji silpnybė – eiti lengviausiu keliu, todėl asmenys, išvystę kairiąją savo smegenų pusę, ir toliau siekia būti finansininkais, teisininkais ir mokytojais, nežinančiais, kaip laikyti rankoje teptuką ar kaip atrodo smuiko raktas, o tie, kurie išvystė dešiniąją, linkę tapti muzikantais ir menininkais, pakraupstančiais, kai reikia susigaudyti savo paties sąskaitų balanse.

Galime išmokti piešti, šokti ar muzikuoti net tuomet, jei tokiais talentais niekada anksčiau nepasižymėjome. Kai žmonės įpranta naudotis abiem savo smegenų pusrutuliais, jie palengvina atskirai paimtų smegenų pusrutulių funkcionavimą. Pavyzdžiui, muzikos mokymasis, erdvės suvokimas padeda studijuoti matematiką, o matematikos mokymasis – suvokti erdvę, mokytis muzikos, ritmo lavinimas palengvina kalbų mokymąsi, o kalbų mokymasis padeda lavinti ritmo pojūtį, ir t. t. Daug galima pasiekti treniruojant smegenis!

O dabar – pratimėlis

Ramiai atsisėskite ar atsigulkite ir įsivaizduokite spindinčią spalvotą švieselę savo galvoje. Švieselė gali būti bet kokios spalvos. Patalpinkite švieselę galvos viduje tiesiai virš kairiojo antakio ir lėtai leiskite jai keliauti po visą kairįjį smegenų pusrutulį. Tada įsivaizduokite, kad švieselė persikelia ir keliauja po dešinįjį jūsų galvos smegenų pusrutulį. Paskui švieselę pavedžiokite pirmyn–atgal išilgai linijos, skiriančios abu smegenų pusrutulius. Ir vėl – liepsnelė paklajoja po kairįjį, po dešinįjį smegenų pusrutulius ir išilgai centro linijos. Kartokite šį pratimą kasdien kelias minutes.

P.S. Išnaudokite ką išmokote sėkmei pritraukti – įsivaizduokite save jau atlikus konkretų darbą, kurį kaip tik dirbate, nesvarbu, ar tai krūvos dokumentų sutikrinimas, ar daktaro disertacijos rašymas, ar namų remontas. Pamatykite mintyse save jau baigusį šį darbą, besišypsantį ir patenkintą ir perkelkite šį vaizdą iš vienos smegenų pusrutulio pusės į kitą ir atgal. Atrasite, kad ši paprasta priemonė gali jus paskatinti baigti darbą.

Ar žinote, kad...

• smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurių kasmet apie 0,15–0,1proc. žūsta.
• smegenų veiklai aktyvinti sunaudojama ¼ visų gaunamų kalorijų.