Regis, studijų metu atidėliojimas pasimato geriausiai. Beveik 70 proc. studentų priskiria save atidėliotojų tipui.
Žinoma, greičiau išsikeltų užduočių neatliksite, jei pasakysime, jog atidėliojimas kenkia sveikatai. Delsiant atlikti darbus sukeliamas stresas, kūną apima streso hormonų audra ir organizmas visai nualinamas. Be to, jūsų sveikata nukentės ir dėl to, jog nuolat kaip ir viską jūs atidėliosite medicininės pagalbos paiešką.
Atidėliojimas nualina imuninę sistemą. Jūs negalite užmingti. Ir bendravimo su žmonėmis tai nepalengvina. Imate piktintis artimaisiais, kadangi atsakomybės našta užgula jų pečius.
Delsikais gimstama, o ne tampama. Tai ir gera, ir bloga žinia. Gera, kadangi tai išmokstamas atsakas, o kadangi išmokstamas, jį įmanoma pamiršti. Tai bloga žinia, kadangi norint to atsisakyti, teks išeikvoti daug jėgų.
Verta žinoti, kad kai kurie asmenys, laikantys save atidėliotojais, tokie visai nėra. Nesibaigiančių galutinių terminų pasaulyje jie tiesiog susirašo per daug padarytinų dalykų. Jie nevengia užduočių – tai išskirtinis atidėliotojo požymis. Jie tiesiog atlieka tai, ką nori atlikti.
Nustatyti, ar tu esi atidėliotoja, gana lengva. Čikagos De Paulo universiteto psichologijos porofesorius Josephas Ferraris išskyrė penkis punktus, kuriais atidėliotojai save apgaudinėja:
1. Jie pervertina užduotims įvykdyti reikalingą laiką.
2. Jie neįvertina, kiek lieka laiko užduočiai atlikti.
3. Jie pervertina, kiek motyvuoti jausis rytoj, kitą savaitę ir kitą mėnesį – nesvarbu, kuriam laikui jie atideda darbus.
4. Jie klysta manydami, jog norint sėkmingai atlikti užduotį, būtina jaustis taip, tarsi norėtum ją atlikti.
5. Jie klysta manydami, jog dirbti be nuotaikos yra neoptimalu.
Atidėliotojai aktyviai ieško dėmesio nukreipimo būdų, ypač tokių, kurie nereikalauja didelio darbo. Elektroninio pašto tikrinimasis yra viena tokių priemonių. Išblaškydami save atidėliotojai reguliuoja savo emocijas, pvz. nepasisekimo baimę.
Todėl tenka pripažinti, kad ne visas užduotis norėsime atlikti taip, lyg kas skatindamas plekšnotų per užpakaliuką. Ir visai nesvarbu, kiek laiko tos užduotys guli ant stalo rinkdamos dulkes.
Kaip kovoti su atidėliojimu? Prof. Feraris rekomenduoja tokią strategiją, kuri turėtų padėti sumažinti delsimą:
1. Susirašykite, ką jums reikia atlikti.
2. Pasirašykite įsipareigojimą atlikti tai.
3. Užsibrėžkite realius tikslus.
4. Suskirstykite juos į smulkesnes užduotėles.
5. Tegul tos užduotėlės būna prasmingos.
6. Pažadėkite sau atlygį.
7. Nuoširdžiai išbraukite tas užuotis, kurių niekada nepasieksite.
8. Daugmaž apskaičiuokite, kiek laiko jums prireiks įvykdyti užduočiai ir padauginkite tą skaičių iš 100.
