Pasak jo, kaip rodo intensyviai vėjo energetiką plėtojančių šalių patirtis, vėjo energetika ilgainiui išsivysto į vėjo energetikos pramonę. Tokią tendenciją jau išgyveno Danija, Vokietija ir kitos šalys.
Pirmieji vėjo energetikos pramonės plėtros ženklai matomi ir Lietuvoje – jau skelbta, kad Vokietijos ir Danijos vėjo jėgainių gamintojai domisi galimybėmis perkelti detalių gamybą iš Kinijos į Baltijos šalis. Ir Lietuvos įmonėms įdomi vėjo energetikai reikalingų dalių gamyba.
„Besiplėtojanti vėjo energetikos pramonė turėtų teigiamą ilgalaikį poveikį Lietuvos ekonomikai, nes kaip yra žinoma, viena darbo vieta pramonėje sukuria tris darbo vietas aptarnavime, ir kuo pramonė konkurencingesnė, tuo santykis yra didesnis paslaugų naudai“, – pastebi A. Naujėkas.
Pasak jo, vėjo energetika yra pažangi technologija, išsivysčiusiose šalyse ji sparčiai plėtojama. Europos vėjo energetikos asociacijos duomenimis, vėjo energetika pagal diegimo mastus pastaruosius dvejus metus pirmą kartą tapo pirmaujančia technologija Europoje.
Europos Sąjungoje 2009 m. vėjo elektrinių buvo instaliuota daugiau nei kitų elektrą generuojančių technologijų – 39 proc. visos naujai instaliuotos galios sudarė vėjo energija.
Lietuva yra įsipareigojusį Europos Sąjungai, kad 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos.
