Autorius atskleidžia jausmus ir paskatas, nulėmusius knygos atsiradimą, alegoriškai ir simboliškai pasakoja apie tikrus nutikimus, veikėjus, išgyvenimus ir aplinką, kurioje rašė.

„Atvirumas ir nuoširdumas, žaismingi simboliai, sąmojinga išmintis ir humoras“; „pašėlęs, pribloškiantis, pašaipūniškas ir patrauklus pasakojimas“; „pagaulu, vaikiškai išmintinga ir išmintingai vaikiška“, – taip atsiliepė pirmieji skaitytojai apie „Keturis saulėlydžius“. Šis originalus ir smagus romanas apie romaną skaitytojams patiko ne mažiau už „Sinuhę egiptietį“.