– Pradžiai užduosiu banalų klausimą – ką kiekvienas galime padaryti mažindami socialinę atskirtį?
– Banalus klausimas – banalus ir atsakymas. Turime daugiau galvoti apie savo artimą negu apie save. Kai žmonės žmonėms daugiau žmonėmis bus, daug kas pasaulyje išsispręs. Viskas per daug paprasta – per daug vagių politikoje, socialinėje sferoje. Kur vaikšto pinigai, per daug nuteka ne ten, kur reikia. Tai atsiliepia visam pasauliui.
Žmogiškosios vertybės taip pat laba svarbus faktorius, tik nemėgstame apie tai kalbėti.
– Dirbate su jaunimu. Koks jaunimo požiūris į socialinius skirtumus? Ar skurstantys nėra diskriminuojami?
– Tarp to, kuris sėdi aptekęs pinigais, ir tarp to, kuris neturi ką valgyti, – didžiulis skirtumas. Jam į veidą gal ir nespjaudo, bet jų gyvenimai visiškai skirtingi. Sotus apie alkaną niekada negalvoja. Tai – visiškai kiti pasauliai, jie visiškai nesuartėja ir reikia kažką daryti, kad žmonės pradėtų apie tai galvoti.
Galvoti nereikia, iš tikrųjų reikia dirbti. Mes per daug kalbame ir per mažai darome.
– Kartu su Veronika Povilioniene ir Deimante Žebrauskaite esate išrinktas 2010-ųjų – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų – paminėjimo Lietuvoje ambasadoriumi. Ką pats, būdamas ambasadorius, galėtumėte šioje srityje nuveikti?
– Nesureikšminu savo vardo – ne pats jį užsirašiau, kažkas nusprendė tą vardą man duoti. Nemanau, kad esu kažkoks superžmogus – darysiu tai, ką dariau iki šiol. Vardai, titulai yra tuštybė – jie visiškai nesvarbūs. Visa tai nesąmonė – sferoje, apie kurią šnekame, į tuštybę reikia kreipti mažiausiai dėmesio.
– Ką patartume skurstančiam ir vilties neturinčiam jaunam žmogui?
– Kiekvieno asmeninis gyvenimas yra asmeninis. Aš nežinau, ką jie gali, ko negali. Mes per daug kalbame –chebryte, darom ką nors! Kiekvienas dirbame, turime savo gyvenimą – sukime smegeninę. Niekas tavęs neištrauks iš šūdo, jei pats nenorėsi iš jo išlipti. Jokie geri dėdės tavęs neištrauks, jokie svarai ar ne svarai – niekas neištrauks, jei pats nežengsi žingsnių.
Mūsų žiniasklaida, politika ir mūsų viešasis gyvenimas per daug kalba ir per mažai daro. Jei, pavyzdžiui, masinės informavimo priemonės laiko save ketvirtąja valdžia, tai pirmyn – darykite ką nors, kad žmonėms būtų šviesiau gyventi.
Galva žmogui – pats svarbiausias elementas gyvenime. Ir pozityvaus mąstymo formavimas žmogui gyvenimą iš tikrųjų palengvina. Nelaimių visą laiką yra, ir visą laiką yra gerų dalykų. Kas gi daugiau žmogui pozityvą pakels, kas motyvuos gyvenimui?
Tačiau, kad ir kaip jie besistengtų, mes vis tiek išgyvensime.
– Ką vadinate „jais“?
– Jie – visi tie, kurie suinteresuoti, kad viskas būtų pasaulyje ir Lietuvoje taip, kaip yra dabar. Jų yra visose sferose. Tačiau kad ir kaip jie besistengtų, mes vis tiek visi išgyvensime, susitvarkysime ir viskas daugiau ar mažiau bus gerai.
DELFI primena, kad, naujausio „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 73 proc. europiečių mano, kad jų šalyje skurdas yra plačiai paplitusi problema, o 89 proc. nori, kad jų vyriausybė imtųsi skubių veiksmų šiai problemai spręsti. Lietuvoje skurdą paplitusiu laiko 79 proc. apklaustųjų, o 18 proc. sakosi sunkiai sudurią galą su galu (ES vidurkis – 12 proc.).
Prognozuojama, kad skurstančių Lietuvos gyventojų skaičius per kitus metus gali išaugti iki 440 tūkst., nors dar 2008-aisiais jis siekė apie 160 tūkst. Darbo ir socialinių tyrimų instituto skaičiavimais, absoliutus skurdo lygis pernai siekė 1092 litus - tiek žmogui kainavo per mėnesį patenkinti minimalius savo poreikius.