Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Miela abituriente. Mokymasis tikrai nelengvas procesas. Ypatingai, kai šalia informacijos įsisavinimo nuolatos jaučiamas nerimas dėl egzaminų, įtampa, nepasitikėjimas savimi. Visame tame neretai susiduriame su paradoksaliu reiškiniu. Rodos, kuo daugiau mokysimės, tuo geresni turėtų būtų rezultatai. Tačiau neretai atsitinka taip, jog baimę keliantį objektą pradedame ignoruoti, neįstengiame su juo susidurti akis į akį. Iš čia ir kyla motyvacijos trūkumas, negebėjimas įsisavinti medžiagos ir panašūs dalykai.
Mokymasis, o tiksliau jau sukauptų žinių patikrinimas, kone visiems sukelia mažesnio ar didesnio lygio stresą. Su juo mes elgiamės taip, kaip dažniausiai reaguojame ir į kitus sunkumus. Jūsų atveju, panašu, jog esate linkusi vengti jums nemalonių, įtampą keliančių situacijų, šiuo atveju pasiruošimo egzaminui. Tad tai, ką jūs išgyvenate gali būti labiau susiję su jūsų streso įveikimo būdu, o ne su motyvacijos trūkumu iš esmės.
Nenorą ruoštis egzaminams gali kelti ir nuovargis, ieškojimas įvairesnių, ne tiek varginančių potyrių. Juk kone kiekvienas, ruošdamasis žinių įvertinimui, yra susidūręs su tuo, jog kur kas mieliau tvarkytųsi, atliktų kitus namų ruošos darbus, nei kauptų informaciją.
Čia motyvaciją neretai pakelia maži pastiprinimai įveikus mažą mokymosi etapą. Tarkim, kelias valandas ar kitą laiko tarpą praleidus su knygomis, galėtumėte sau skirti kokį nors mažą, tačiau jums reikšmingą apdovanojimą. Taip pat labai svarbu save nuolatos pastiprinti ir kiek galite dažniau save pastebėti ką nors padarius.
Kaip jau minėjau, kiekvienas asmuo turi jam būdingus streso įveikimo būdus. Ne visi jie yra adaptyvūs ir padedantys pasiekti norimų rezultatų. Jūsų atveju vengimas - ne pats didžiausias pagalbininkas, norint gauti gerus egzaminų įvertinimus. O norint koreguoti savo elgesį iššūkio metu, vertėtų pasitelkti valią ir tai daryti. Kai pajusite norą pabėgti nuo knygų, ryžtingai sėskitės prie jų bent pusvalandžiui. Galite kaip nors žymėtis, kiek kartų įveikėte savo silpnumą ir už tam tikrą laimėjimų skaičių būtinai kaip nors save apdovanokite.
Negebėjimas susikoncentruoti taip pat gali būti susijęs su išgyvenama įtampa arba su netaisyklingu mokymusi. Norint ilgai ir produktyviai ruoštis egzaminams, itin svarbu mokytis nepervargstant ir pagal tam tikrą struktūrą. Čia svarbu tokie dalykai kaip mokymosi aplinka (rami, išvėdinta, neblaškanti ir t.t.); pertraukų darymas (kas pusvalandį mažosios, kad dvi – tris valandas didžiosios); tikslo, kiek informacijos turite sukaupti įvardinimas darbo pradžioje; pašalinių trukdžių (muzikos, interneto, kompiuterinių žaidimų pagundų) eliminavimas.
Kai tik mintys nukrypsta nuo mokymosi proceso, padarykite kelių minučių pertraukėlę ir vėl grįžkite prie atliekamos veiklos. Kuo dažniau kartokite įgytą informaciją, aktyviai ją kaupkite: išskiriant svarbiausius raktinius žodžius, išrašant mažas užuominas, pabraukiant. Tai padės nenuklysti arba greitai grįžti prie informacijos šaltinio.
Žinias reikėtų dėtis pamažu, skyriais. Perskaičius ar kaip kitaip apdirbus naujos informacijos tam tikrą vienetą, reikėtų dar kartą jį trumpai pakartoti, taip užfiksuojant svarbiausius dalykus, išspręsti su ta tema susijusius testus, dar kartą užtvirtinti, kas nebuvo iki galo aišku ir eiti prie kitų temų. Sistemingas, turintis pertraukas, mažus ir didelius tikslus bei apdovanojimus mokymasis leis įsisavinti daugiau informacijos. Tame tarpe ir sumažinti jaučiamą įtampą.
Sėkmės
Vaida
