Pagal šį istorinį susitarimą, priimtą prasilenkiant su 11 metų gyvuojančios euro zonos taisyklėmis, Atėnams bus užtikrintos koordinuotos paskolos pagal dvišales sutartis su kitomis euro zonos šalimis, taip pat būtų skirtos TVF lėšos, jeigu Graikija susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais.
"Europa žengė didelį žingsnį didelio iššūkio akivaizdoje, - Graikijos premjeras George Papandreou sakė žurnalistams po derybų Briuselyje, tvirtindamas, jog yra patenkintas šiuo susitarimu. - Europa ir Graikija po šios krizės taps stipresnės".
Tačiau euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nusmuko labiausiai per 10 pastarųjų mėnesių, nes investuotojai TVF dalyvavimą palaikė ženklu, kad 16 euro zonos šalių neįstengia savarankiškai spręsti vidinių problemų.
Pastarajame susitarime nenurodomos jokios sumos, tačiau vienas aukštas Europos Komisijos šaltinis sakė, kad kritiniu atveju bendra paramos paketo suma gali siekti 20-22 mlrd. eurų (69 - 75,9 mlrd. litų).
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nurodė, kad euro zona skirtų iki dviejų trečdalių reikalingos sumos, o likusią dalį - TVF.
Pagal Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nustatytas griežtas sąlygas toks mechanizmas gali būti aktyvuotas tik griežtai nustatytu atveju, o tokiam žingsniui būtų reikalingas visuotinis euro zonos pritarimas. Be to, Berlynas pasilieka veto teisę.
Graikijos finansų ministras George Papaconstantinou sakė, kad tokia sutartis pašalino jo šalies bankroto pavojų, tačiau jis ir Vokietijos pareigūnai tvirtino, kad kol kas jokia pagalba Atėnams nereikalinga.
"Mes to nelaikome stebuklingais vaistais. Tai yra svarbi vaistų dalis - ne daugiau", - sakė Europos Sąjungos prezidentas Hermanas Van Rompuy.
Nors pastarasis susitarimas neturi precedento ir gali sukelti ilgalaikių padarinių, H.Van Rompuy pabrėžė, jog tokiu būdu siekiama "užtikrinti visus Graikijos obligacijų turėtojus", kad Europa "niekada neapleis Graikijos".
Paklaustas, ar Portugalijai taip pat gali prireikti finansinės pagalbos, ES prezidentas sakė, kad tos šalies padėtis "visiškai kitokia" nei Graikijos, kurioje prie krizės atvedė "statistikos klastojimas".
Vokietijos pasipriešinimas
A.Merkel ilgai priešinosi galimybei pasiūlyti pagalbą Graikijai dėl Vokietijos visuomenės nepritarimo ir nuogąstavimų, kad bet kokia pagalbos sutartis gali būti pripažinta prieštaraujanti šalies įstatymams.
Tačiau prieš išvykdama į Briuselyje vykusį ES lyderių susitikimą kanclerė informavo parlamentą, kad pritars pagalbos suteikimui kritiniu atveju, jeigu tame plane dalyvaus TVF ir jeigu ES partneriai sutiks sugriežtinti Bendrijos taisykles dėl biudžeto deficito.
"Geras europietis - nebūtinai tas, kuris greitai siūlo pagalbą. Geras europietis - tas, kuris gerbia Europos sutartis ir šalių teises, kad euro zonos stabilumas nenukentėtų", - sakė ji.
Berlynui spaudžiant, euro zonos šalių lyderiai taip pat paragino iki šių metų pabaigos pateikti pasiūlymus dėl bloko finansinės disciplinos taisyklių sugriežtinimo. Dabar galiojančios taisyklės neužkirto galimybės Graikijai sukaipti didelių įsiskolinimų ir sukurti milžinišką biudžeto deficitą.
Nuomonių skirtumai dėl Graikijos krizės padidino susipriešinimą Bendrijoje. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso vadovaujantis aukščiausiai ES vykdomosios valdžios institucijai, sakė, kad bendras sutarimas įmanomas tik įtraukus TVF.
"Mes tai išsprendėme Europos šeimoje, - pabrėžė jis. - Manau, teisinga nuspręsta šiuo metu spręsti problemą, kuri yra išskirtinė."
Tarptautinis valiutos fondas anksčiau suteikė pagalbą ES šalims Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai, tačiau dar nė karto nekūrė finansinio gelbėjimo plano euro zonos šaliai.
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude'as Trichet (Žanas Klodas Trišė) iš anksto perspėjo, kad "visi atsakomybės stygiaus ženklai" euro zonoje "akivaizdžiai yra labai, labai blogi".
Vėliau jis sakė esantis "patenkintas", kad buvo rastas sprendimas, tačiau paklaustas, ar Graikijai pateiktos TVF sąlygos gali sukelti pavojų ECB politikos savarankiškumui, J.C.Tichet pabrėžė, kad "centrinio banko nepriklausomybė yra šventa ir neliečiama".
Kol kas dar labai neaišku, kaip Vašingtone įsikūręs TVF ir euro zona bendradarbiaus, kurdami šį gelbėjimo planą.
J.C.Trichet anksčiau paskelbė Atėnams gerų žinių, nurodęs, kad ECB pratęs dar vieneriems metams liberalesnes papildomų skolinimosi garantijų taisykles, kurios turėjo nustoti galiojusios šių metų pabaigoje.
ES lyderiai baiminasi, kad nesukūrus pagalbos mechanizmo Graikijos įsiskolinimo problemos gali išplisti į kitas euro zonos šalis, tarp jų Portugaliją, Ispaniją arba Italiją.