Vaikas turi suprasti, kad nepaistant to, jog jums jo poelgis nepatinka, jūs vaiką vis tiek mylite ir norite kartu su juo išspręsti šią problemą.
Nenorint eilinį kartą išprovokuoti vagystės, kontroliuokite visus namie esančius pinigus, perskaičiuokite juos ir nepalikite matomoje vietoje. Vaikas turi žinoti, kad bet koks trūkumas bus greitai pastebėtas.
Jei vaikas jau yra pakankamai suaugęs, derėtų skirti jam vienokius ar kitokius namų ruošos darbus vienam ar kartu su namiškiais. Reikia, kad vaikas (be mokslų) turėtų aiškiai apibrėžtą pareigų sąrašą. Atpratinti sūnų ar dukterį nuo lengvų pinigų yra sunku, bet galima išmokyti jį patirti malonumą iš atlikto darbo, tikslo pasiekimo ir tam skirtų pastangų.
Jei vagystės priežastis yra vaiko siekis įgyti bendraamžių pagarbą ir pripažinimą bei toks elgesys anksčiau nebuvo pastebėtas, tai galima manyti, kad toks poelgis (pinigų vagystė ir perdavimas bendraamžiams) yra susijęs su asmenybės raida, kriziniu periodu, noru įtvirtinti savo poziciją ir galbūt užimti tam tikrą vietą santykių su bendraamžiais sistemoje.
Tokiu atveju reikia padėti vaikui užtarnauti autoritetą kitokiais būdais. Jei jis yra fiziškai silpnas, pasiūlyti jam sportuoti, jei jis prasčiau mokosi vieno ar kito dalyko, padėti jam mokytis. Būtina geranoriškoje aplinkoje paaiškinti vaikui, kad pagarba ir draugystė už pinigus nenuperkama.
Vaikas galėjo pakliūti į prastą kompaniją, jis galėjo būti verčiamas vogti pinigus iš tėvų. Problemos esmė šiuo atveju yra vis tas pats nepasitikėjimas savimi ir nesugebėjimas pasipriešinti.
Įtikinamai ir kantriai pasikalbėkite su vaiku apie tai, kad tikrų draugų gyvenime būna ne tiek jau daug, o žmonės, kurie skatina elgtis neteisingai ir neteisėtai negali būti vadinami draugais, todėl bendravimą su jais derėtų nutraukti. Kartu su vaiku perskaitykite baudžiamąjį kodeksą ir pasikalbėkite apie tai, ar vaikas nebijo baudžiamosios bylos, paskatinkite vaiką ieškoti naujų draugų ir pramogų.
