Tačiau tai tik žiedeliai su ta kritika, kurią žvilgančių kelnaičių armijai skyrė maestro Vytautas Juozapaitis ir choreografas Jurijus Smoriginas.
Savo aštriu liežuviu pagarsėjęs J.Smoriginas žodžių į vatą nevyniojo. „Man buvo labai gėda žiūrėti. „Inculto“ – kaip kaimo kapela iš Kolumbijos. Mes labai gerai žinome, kokia spalvinga ir melodinga yra Lotynų Amerikos muzika, ir kai matai tokį lietuvišką variantą...., - mintį prasmingai nutęsė J.Smoriginas. - Ir Jurgis balso neturi, kiek man ausys leidžia girdėti“.
Dar griežčiau choreografas įvertino „Inculto“ naujoką Šarūną Kirdeikį, tapusį grupės sekso simboliu: „Ten iš viso choreografijos nėra. Kiek žinau, Š.Kirdeikis nelabai yra choreografas, jis tik nori būti matomas, ženklus ir įžymus, bet su talentu apsilenkęs“.
J.Smoriginas tik gūžčioja pečiais, nesuprasdamas, kas dedasi Lietuvos meno terpėje. „Lietuvoje kažkodėl viskas matuojama saviveikliniu lygiu. Kas nutiko? Koks šėtonas vadovauja mūsų meninei valstybei, kad renkame ir siunčiame kažkokią anomaliją? Jei su skandalais įsirauname į Europą, greitai būsime kaip klounai“, - sako J.Smoriginas.
Nusiplėštos kelnės ir blizgančios trumpikės jo toli gražu nesužavėjo: „Europoje jau tai seniausiai praėję – visi šie striptizo elementai. Mes kaip tie šiauriečiai, iki kurių aidas ilgai eina, o kol ateina, viskas būna išnaudota, išgirsta, išdainuota. Gali būti, kad mes pasirodysime juokingai ir kvailai. Negalėjau klausytis tos dainos, nes jos nelabai tėra“.
„Inculto“ pasirodymas nuvylė ir Vytautą Juozapaitį. Džentelmeniškai pasveikinęs Jurgi Didžiulį ir „Inculto“ su pergale nacionaliniame „Eurovizijos“ konkurse, ir patikinęs, kad už juos laikys kumščius finaliniame etape Osle, V.Juozapaitis vis dėlto neslėpė, jog jis anaiptol nebuvo sužavėtas grupės kūrinio „Eastern European Funk“.
„Eurovizijos kontekste rezervuotai žiūrėčiau į jų pasirodymą jau vien todėl, kad dainą kaip tokią sunku surasti ir įžvelgti. Net sunku pasakyti, kaip įvardinti tokį žanrą - matyt būsiu kiek atsilikęs ir nespėju su laiku žengti koja kojon, - sakė V.Juozapaitis. - Kai jei padainavo tą dainą, tą pačią sekundę, kai nusimovė kelnes, supratau, kad jie važiuos, jei teisė balsuoti bus atiduota žiūrovams. Labai nusivyliau, kad komisijos balsai sutapo su žiūrovų. Tai, ko gero, buvo didesnis apmaudas. Man tikrai negaila, kad tie vyrai važiuoja pasilinksminti ir palinksmins visą Europą, bet kad profesionali komisija nusprendė, kad toks kūrinys vertas reprezentuoti Lietuvą...“
V.Juozapaitis pabrėžė, jog jis nenori būti moralės sergėtoju, tačiau moralinės krizės akivaizdoje reikėtų sukti kita linkme. „Tas beribis laisvės pojūtis, ko gero, randasi iš žmonių, kurie ragavo ir anos epochos. Pamatę kelnes nusimaunantį žmogų jį priima kaip laisvės simbolį ir sako: „Va tai ir yra Lietuva“. Man šiek tiek nejauku darosi – tikrai nenorėčiau, kad kur nuvažiavus į užsienį man sakytų: „A, tu iš tos šalies, kur kelnes nusimovė“. Kita vertus, ten nebūtų apie ką ir daugiau kalbėti toje dainoje. Yra savotiškas autoironiškas požiūris į save, sarkastiškas įvardijimas, kaip apie mus galvojama. Esu tikras, kad daug žmonių geltonąją spaudą skaito kaip valstybinę spaudą ir tiesmukiškai priima dienos aktualijas ir žinias. Ir tiems žmonėms priminus, kad mes tokie ir atvažiuojame – iš Rytų Europos ir dar kelnes nusimauname – gali būti sustiprintas toks atsilikusios bananų valstybėlės įvaizdis. Aš suprantu antrą planą, nesu idiotas, tačiau išsakau savo nuogąstavimus, kuriuos mato ne tik mano karta, bet ir jaunimas“, - portalui KLUBAS.lt sakė V.Juozapaitis.
Daugiau nei dvidešimt tūkstančių palaikymo žinučių ir skambučių, kurių sulaukė „Inculto“ pasirodymas finale, maestro neatrodo reikšmingas. „Jei tai būtų milijonas ar bent šimtas tūkstančių, tada dar galima būtų spręsti apie tautos balsą. O kai yra tokie skaičiai, sudėtinga kalbėti apie objektyvumą ir apie tai, kad daugumai šis kūrinys patinka ar nepatinka. Dar prieš konkursą sau palinkėjau – nebalsuoti už savo miesto atstovą, kaimyną, draugą – kad tai nebūtų subjektyvus „saviako“ išrinkimas, o šiemet įvyko būtent taip, - sako V.Juozapaitis. – Mano giliu įsitikinimu, reikia būti savimi, žinoti, ko mes norime, ir kaip norime atrodyti – ir kokią norime žinutę nusiųsti Europai. O dabar tiesiog norime įmesti akmenuką į vandenį – nueis ratilai, viskas tuo ir baigsis“.