Ar E. Žiobienė taps kontroliere, paaiškės po jos kandidatūros svarstymo komitetuose ir Seimo balsavimo, greičiausiai kitą savaitę. Ji pakeistų Seimo atleistą vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę, kuri sulaukė priekaištų dėl per menko vaikų teises ginančių įstaigų darbo koordinavimo, veiksmų vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje ir kitų dalykų.
Žvilgsnį į tarnybą iš šalies vadina privalumu
„Kandidatės asmeninės ir dalykinės savybės, darbo visuomeninėse organizacijose patirtis gali būti naudinga šios tarnybos efektyvumui“, – ketvirtadienį Seimo posėdyje teigė I. Degutienė.
Pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą, šiuo pareigūnu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis teisininko diplomą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio arba teisinio-pedagoginio darbo stažą. „Kandidatė visus minėtus formalius reikalavimus atitinka“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Anot jos, E. Žiobienė yra patyrusi teisininkė, aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose, įvairių visuomeninių organizacijų narė, iniciatyvus žmogus – esą būtent to reikia, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija būtų moderni, puoselėjanti pagarbą vaiko teisėms.
Seimo pirmininkė negailėjo gerų žodžių apie E. Žiobienę: ji esą bendrauja su žmonėmis, išklauso problemas ir pataria, kur kreiptis, aktyviai reiškiasi žmogaus teisių srityje, yra komunikabili, principinga, bet lanksti, racionalaus ir analitinio mąstymo, aiškiai žino tikslus ir jų siekia, nestokoja žmogiško šiltumo. Apie kandidatę teigiamai atsiliepia ne tik kolegos iš Mykolo Romerio universiteto, bet ir studentai.
Kaip teigė I. Degutienė, pati kandidatė, būdama vos penkerių metukų, liko našlaitė, ją užaugino teta, todėl „puikiai žino, ką reiškia augti be mamos šilumos, meilės ir tėvų rūpesčio“.
Prisistatydama parlamentarams E. Žiobienė pažymėjo esanti nepartinė ir niekada nedalyvusi jokios partijos veikloje. Tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos veiklą iki šiol matė iš išorės, ji pavadino privalumu. Kandidatė pripažino, kad šioje srityje esama nemažai problemų ir jų net daugėja. Pavyzdžiui, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms padaugėjo problemų, susijusių su ištuokomis, kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse, ar neregistruota vaikų, kurių tėvai išvyksta dirbti į užsienį, globa. E. Žiobienė taip pat atkreipė dėmesį į plintantį smurtą mokyklose.
Pasak E. Žiobienės, vaiko teisių apsaugą reglamentuojantys įstatymai yra tobulintini, esą reikėtų priimti vaiko gerovės įstatymą ir stiprinti kai kurias institucijas. Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška pasidomėjo, kaip teisininkei, auginančiai dvi mažametes dukras, pavyks suderinti kontrolierės, kurios dėmesio tikisi daugybė vaikų, ir mamos pareigas. „Vaikai turi du tėvus, jie dalinsis savo darbą“, – lakoniškai paaiškino kandidatė.
Baigė sociologijos ir teisės studijas
36-erių E. Žiobienė yra baigusi sociologijos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, vėliau gavo teisės bakalauro ir magistro diplomus, o 2003 m. apsigynė disertaciją „Informacijos apie privatų asmens gyvenimą apsauga“. Yra paskelbusi daugiau nei dvi dešimtis mokslinių publikacijų.
1994-1998 m. dirbo Kauno technologijos universitete, 1998-2003 m. – Kauno apskrities viršininko administracijos Teisės skyriuje (kurį laiką jam vadovavo) ir dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 2003-iųjų E. Žiobienė dėsto Mykolo Romerio universitete konstitucinę teisę, žiniasklaidos teisę ir asmens teisių apsaugą, nuo 2004-ųjų vadovauja nevyriausybinei organizacijai Lietuvos žmogaus teisių centrui.
2003 m. ji buvo paskirta Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos nare (po poros metų – ir pirmininke), o 2008 m. – Vyriausiosios rinkimų komisijos nare.