Specialus įrenginys radioaktyvioms atliekoms tvarkyti ir jo saugyklos turėjo būti įrengti pernai, tačiau darbai iki šiol nepradėti. Išlaidos saugyklai statyti jau išaugo 13 proc., o kitiems darbams gali padidėti iki pusantro karto. Taip trečiadienį Seimo Atominės energetikos komisijos posėdyje pranešė Energetikos ministerijos vadovai.
Energetikos viceministras Romas Švedas užsiminė, kad gali būti paprašyta ir prokuratūros tyrimo. „Iškelsiu atsakomybės klausimą. Reikalui esant, medžiaga bus perduota prokuratūrai“, – sakė jis.
Neaiški nei statybų pabaigos data, nei kaina
„IAE uždarymo procesas ženkliai vėluoja, – kalbėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas. - Kai kurie projektai, ypač panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos, vėluoja 3 metus. Iškrauti branduolinį kurą iš II reaktoriaus nėra kur. Baseinai perpildyti, o saugyklos nėra, nėra pagaminti konteineriai.“
Pasak jo, tokios situacijos priežasčių yra keletas: tiek politinės, mat svarstyta IAE darbo pratęsimo galimybė ir „aktyvios politinės valios kuo greičiau nutraukti eksploataciją nebuvo“, „rangovai nedėjo visų pastangų vykdyti statybas“, tiek psichologinės – „pastačius AE ir eksploatavus 20 metų patiems uždaryti nebuvo motyvacijos“.
190 mln. eurų (656 mln. Lt) vertės panaudoto branduolinio kuro saugyklą stato Vokietijos bendrovių „Nukem Technologies“ ir „Gesellschaft fur Nuklear-Service“ konsorciumas. Jis taip pat turi įrengti kietųjų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo kompleksą. Anksčiau konsorciumas reikalavo projekto kainą, kuri pradžioje siekė 123 mln. eurų (424,7 mln. litų), padidinti 60 proc.
Iš viso IAE uždarymas apima keturis projektus. Kaip komisijos posėdyje teigė R. Švedas, branduolinio kuro saugykla turėjo būti pastatyta 2008 m. rugpjūtį, bet darbai prasidėjo praėjusių metų antroje pusėje. Jie turėtų būti baigti tik 2011 m. kovą ir kainuos mažiausiai 13 proc. daugiau, nei buvo numatyta pradinėje sutartyje. A. Sekmokas pripažino, kad statybos pradžią vilkino ir savivaldybė, kuri, tikėdamasi didesnio finansavimo, ilgokai nedavė leidimo.
Įrenginys panaudotam branduoliniam kurui tvarkyti turėjo atsirasti pernai lapkritį. „Pabaigimo datos nežinome, kainos nežinome“, – pripažino R. Švedas. Tiesa, jo įrengimas priklauso nuo specialių saugyklų, kurios taip pat turėjo būti įrengtos pernai lapkritį, bet iki šiol nebaigtos.
„Dabar vyksta ginčas su generaliniu rangovu. Galutinė pabaigimo data neaiški, darbai vėluoja 32 mėn. Kokios bus papildomos sąnaudos, diskutuojame. Galėtų būti per 50 proc. ankstesnės kainos. Nenoriu kalbėti apie konkrečius skaičius, bet jie – labai dideli, stengiamės juos suvaldyti“, – pažymėjo viceministras.
A. Sekmoko žodžiais, yra pasirašyta sutarčių už 900 mln. eurų, bet kalbėti apie realų IAE uždarymą esą dar negalima. Sutartys su „Nukem Technologies“, pasak jo, „nėra pakankamai teisiškai apginančios IAE uždarymo interesus, iškilo būtinybė procesą kur kas paspartinti“. Todėl žadama dar šiemet peržiūrėti darbų terminus ir kaštus, o duomenis pateikti Vyriausybei bei Europos Komsijai (EK).
Didžiausia grėsmė – ne saugumui, o įvaizdžiui
„Išjungimas vyko labai tvarkingai, nebuvo jokių incidentų. Nuo sausio branduolinės grėsmės nėra, nebent radioaktyvaus užteršimo grėsmė. Tačiau padėtis yra kontroliuojama ir saugi“, – tvirtino A. Sekmokas.
Savo ruožtu R. Švedas aiškino, kad didžiausia grėsmė – „visos Lietuvos veidas prieš EK, prieš donores, kurios suteikia pinigus projektams įgyvendinti“.
IAE uždarymo projektų vertė siekia maždaug 350 mln. eurų (1,2 mlrd. Lt). „Tai yra galingi projektai. Dėl trijų iš jų (įrenginio panaudotam branduoliniam kurui tvarkyti ir saugykloms – DELFI) vyksta ginčas – kaip pabaigsime, dėl datų, pinigų. Europos Sąjungoje (ES) prasideda derybos dėl naujos finansinės perspektyvos, kurioje turėsime užsitikrinti tolimesnį finansavimą“, – kalbėjo viceministras.
„Vėluoja procesas, kuras yra reaktoriuje, taigi IAE turi dirbti visu pajėgumu, – sakė jis. – Tai susiję su kaina ir sąnaudomis. Šioje finansinėje perspektyvoje ES mums skyrė daugiau nei 800 mln. eurų – po 120 mln. eurų kasmet (atitinkamai 2,8 mlrd. Lt ir 414 mln. Lt). Nuo šių metų, kai IAE negeneruoja pelno, ji tapo visiškai biudžetine įmone. Vien jos išlaikymui, algoms, šilumai, kitoms išlaidoms reikia virš 70 mln. eurų (242 mln. Lt) kasmet. Tai yra pinigai, kuriuos mes pravalgome. Išlaikymo sąnaudas turime mažinti, didesnius pinigus reikia skirti ardymui, demontavimui. Kadangi procesas užtrunka, daugiau pinigų reikia skirti pravalgyti.“
Tiesa, IAE eksploatacijos nutraukimo tarnybos vadovas Saulius Urbonavičius tikino, kad dar maždaug metus galima gyventi be saugyklų. Esą švarią ar vos užterštą įrangą galima nuvalyti ir, pavyzdžiui, atiduoti į metalo laužą. „Išmontavimo darbai vyksta, kur nėra didelio užterštumo“, – sakė jis.
IAE uždarymui finansuoti ir jo pasekmėms sušvelninti buvo įsteigti du fondai – tarptautinis ir Lietuvos. Kaip pažymėjo R. Švedas, jėgainės uždarymo negalima finansuoti vien iš ES lėšų, reikia skirti pinigų ir iš šalies biudžeto. IAE eksploatavimo nutraukimo fondas, kurį sudaro 220 mln. Lt, esą „tirpsta pasakiškai greitai“. „Šiemet išlaidų suplanuota iki 80 mln. Lt, taigi per 2-3 metus fonde liks nulis lėšų. Šiemet Vyriausybėje žadame spręsti, kaip papildyti fondą“, – žadėjo pareigūnas.
Pasak jo, artimiausiu metu žadama aiškintis, kiek tiksliai reikės pinigų jėgainei uždaryti, ar užteks turimų lėšų: „Kaštus reikia maksimaliai optimizuoti, sumažinti, kad užtektų mūsų prašomų ES pinigų. Jei neužtikrinsime tinkamo projektų įgyvendinimo, našta grius ant Lietuvos gyventojų pečių.“
Patarėjai šiemet kainuos 4,5 mln. eurų
Keli Atominės energetikos komisijos nariai užpylė Energetikos ministerijos vadovus klausimais, kas kaltas dėl to, kad 350 mln. eurų vertės darbai vėluoja, ir priekaištais, kad per metus – maždaug tiek laiko veikia ši ministerija – nebuvo imtasi priemonių klaidoms taisyti.
R. Švedas priminė, kad sutartys buvo pasirašytos prieš keletą metų, ir teisinosi, kad Energetikos ministerija buvo įsteigta tik po pastarųjų Seimo rinkimų.
„Kalbėdami su generaliniu rangovu („Nukem Technologies“ – DELFI) girdime, kad „niekas nekaltas, aplinka kalta“. Neteisindamas IAE (užsakovo – DELFI), tikrai iškelsiu atsakomybės klausimą“, – žadėjo jis, piktindamasis, esą „negali būti, kad parašais patvirtintos sutartys vėluoja trejus metus, pinigai didėja, kišama ranka į ES fondą – „ai, nieko, pridėsime savų“, o kad kažkada pritrūks pinigų, galvos neskauda“.
Anot viceministro, kai kurios sutartos sumos yra per didelės. Pavyzdžiui, IAE dirbanti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko patarėjų grupė vien šiemet atsieis 4,5 mln. eurų (15,5 mln. Lt). „Tai yra nepateisinamai didelis skaičius, todėl sieksime, kad būtų peržiūrėtas“, – tvirtino pareigūnas.
