Šie ir kiti klausimai kovo 10-12 dienomis buvo aptarti Baltarusijos sostinėje Minske vykusioje specializuotoje parodoje „Atomexpo 2010”. Joje įmonės iš Rusijos ir Ukrainos siūlė savo sprendimus būsimos elektrinės statyboms.
Privers rusus skolinti
„Man šio projekto įgyvendinimas atrodo visai realus dalykas. Prisiminkime 1984 m., tuomet irgi visi sakė, kad Maskva neduos pinigų Minsko metro statyboms. Svarbiausia įtraukti į projekto įgyvendinimą kuo daugiau Rusijos įmonių. Kai pritrūksime pinigų Rusijos vyriausybė neturės kur dėtis. Juk nepaliks savo strateginių įmonių be pinigų“, – pasakojo prašęs neminėti savo pareigų „Belenergo“ atstovas.
Iš tiesų atominės jėgainės statybų finansavimo klausimas iki šiol išlieka bene opiausias. Paskaičiuota, kad elektrinės statyba gali kainuoti per 9 mlrd. JAV dolerių (apie 23 mlrd. Lt), o tokią sumą Baltarusijai gali paskolinti tik artimiausia sąjungininkė – Rusija. Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas M. Michadiukas DELFI patvirtino, kad derybos šiuo klausimu vyksta, tačiau konkrečios sąlygos dar nėra aiškios.
„Dėl sumos jūs patys viską žinote, ji ne kartą buvo sakyta. Tačiau kaip vyksta derybos, kas yra pasiekta ir dėl ko dar iki galo nesusitarta, šiuo metu pakomentuoti negaliu“, – teigė M. Michadiukas.
„Statybų aikštelė jau numatyta ir užteks įsako ar dekreto, kad statybos įžengtų į aktyvią fazę“, – tvirtino energetikos ministro pavaduotojas. Kaip žinia, įsakus ir dekretus Baltarusijoje pasirašo prezidentas, o baltarusiai kol kas aktyviai investuoja į būsimos statybų aikštelės infrastruktūrą ir radiacinės saugos priemonių gamybą.
Saugūs reaktoriai gali būti blefas
Naujoje elektrinėje pagal planą turėtų būti sumontuoti VVER (suspausto vandens tipo reaktoriai), atitinkantys Vakarų Europoje veikiančių tokio tipo reaktorių saugumo reikalavimus. Reaktoriaus tipą nustačiusių ir jėgainės statybų studiją sudarių Baltarusijos Jungtinio energetinių ir branduolinių tyrimų instituto „Sosny“ atstovai tikina, kad šis reaktorius saugiausias ir patikimiausias pasaulyje, o avarijos tikimybė praktiškai lygi nuliui.
„Pasaulyje daugybė elektrinių, kurios pastatytos ne tik prie uždarų, kaip Ignalinos AE, bet ir prie atvirų vandens telkinių. Čia išvis nesvarbu prie kokio vandens telkinio statoma elektrinė, svarbu, kad prie vandens. Lietuvių nuogąstavimai visai be pagrindo, juk įvykus mažiausiam nesklandumui, saugumo sistemos sustabdys jėgainę“, – tikino „Sosny“ atstovas Dmitrijus Maksimovičius.
Vis dėlto Rusijos įmonės „Atomenergomaš“ konstruktorių biuro viršininkas Jevgenijus Kadi-Ogly, tikina, kad VVER reaktoriai nėra tokie saugūs, kaip tikina baltarusiai. Įmonės, kuri nuo 1952 m. sukonstravo ir sumontavo įvairiose pasaulio valstybėse šimtus branduolinių reaktorių atstovas sako, kad radiacijos patekimo į sistemą aušinantį vandenį išvengti neįmanoma. Tad prie Neries stovinti jėgainė tam tikru lygiu užterš upės vandenį.
„Buitiškai tariant, VVER tipo reaktorių aušinimo sistema turi du kontūrus ir radioaktyvios medžiagos, kad ir labai nedideliais kiekiais gali prasiskverbti pro „kevalą“ ir patekti į upę ar ežerą, kurio vandeniu aušinama elektrinė. Aš kalbu ne apie avarinę situaciją, bet apie kasdienybę“, – baltarusių pasirinkto reaktoriaus trūkumus vardijo J. Kadi-Ogly.
Konstruktorių biuro vadovo nuomone, saugesni yra BN tipo reaktoriai, vieno iš kurių BN-800 konstravimui vadovauja jis pats ir kurių iki šiol pasaulyje yra sumontuota vos penki. Vienintelis šių reaktorių trūkumas – didelė savikaina.
„Savo laiku visur buvo montuojami RBMK Černobylio tipo reaktoriai, nes jie pagal savo konstrukciją pigiausi. VVER jau yra brangesni. BN – ateities reaktorius. Jis aušinamas skystu natriu, susideda iš trijų apsaugos kontūrų ir jam nereikalingas vanduo, taigi radiacija patekti į pastarąjį negali“, – dėstė naujojo reaktoriaus privalumus konstruktorius.
Paklaustas apie BN-800, D. Maksimovičius sakė, kad „kiekvienas giria savo“ ir be to „natris yra skvarbesnis už vandenį, todėl atsiradus plyšiui reaktoriuje, pirmasis greičiau pateks į aplinką“.
Rusijos įmonėse – 200 proc. korupcijos?
Kaip teigiama oficialiai baltarusių išplatintame pranešime, šiuo metu generalinis elektrinės statybų darbų vykdytojas yra Rusijos įmonė „Atomstrojeksport“. Mokslinį projekto pagrindimą kūrė baltarusių „Sosny“ ir rusų Kurčiatovo institutas. Akivaizdu, kad Rusijos mokslinis potencialas ir greičiausiai iš Rusijos gauta paskola nulems, kad ir visus pagrindinius darbus susijusius su jėgainės statybomis vykdys, Rusijos įmonės.
Tuo tarpu Ukrainos mokslinio gamybinio susivienijimo direktorius Vladimiras Jelisejevas mano, jog didžiulė Rusijos įmonių patirtis atominių jėgainių statybose nublanksta prieš korupciją.
„Tai ne šiaip sau korupcija, tai 200 proc. korupcijos. Ji persmelkusi viską. Kodėl gi baltarusiai negalėtų glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina, juk mūsų produkcija nė kiek ne prastesnė, o saugumo atžvilgiu netgi pranašesnė už rusų. Be to, ir V. Janukovyčius yra pusiau baltarusis“, – dėstė V. Jelisejevas.
Tuo metu savo pavardės atskleisti nenorėjęs V. Jelisejevo kolega kritiškai įvertino buvusio Ignalinos atominės jėgainės vadovo Viktoro Ševaldino atleidimą iš pareigų ir sprendimą į uždaromos elektrinės šefo kėdę pasodinti buvusį diplomatą Osvaldą Čiukšį.
„?ūs kažkokį diplomatą paskyrėte atominei vadovauti? – retoriškai paklausė. – Žiūrėkite, beveik kaip Uzbekistane ar Kirgizijoje, ten irgi svarbu ne kompetencija, bet lojalumas, o juk net neduodanti elektros atominė elektrinė reikalauja patirties ir normalaus vadovavimo.“
