Anglija laikoma kinologijos lopšiu ne vien dėl prestižinių parodų, bet ir dėl gausybės išvestų šunų veislių. Ypatingą vietą tarp jų užima bigliai, arba mažieji Anglijos skalikai, be kurių neįsivaizduojama nė viena šunų paroda...
Karališkosios medžioklės palydovai
Pirmą kartą „Beagle“ vardas paminėtas 1475 m. leidinyje „The Squire of Low Degrees", kuriame aprašytas anglų turtuolių gyvenimas. Žinia, senųjų laikų bigliai nebuvo panašūs į dabartinius, aristokratų numylėtiniais jie tapo XVI amžiuje. Tais laikais pati karalienė Elžbieta I veisė mažus, nė 20 cm ūgio nesiekiančius bigliukų protėvius.
Biglių vardo kilmė aiškinama įvairiai: iš senovės anglų k. žodžio „beagle“, keltų „beag“ ir senovės prancūzų „begh“, kas visais atvejais reiškia „mažas“. Kiti biglių vardą sieja su dabartinės prancūzų k. žodžiu „beugler“ – kaukti visa gerkle.
Vykdami į medžioklę aristokratai biglius tupdė į krepšius ir kabino ant arklio šonų. Niekam nešaudavo į galvą laikyti vieną skaliką – šunidėse amsėjo dešimtys skardžiabalsių keturkojų. Pagrindinis mažųjų skalikų veisimo kriterijus buvo „ekonominis“ – į medžiotojo krepšį turėjo tilpti septyni bigliukai. Atjojus į medžioklės vietą, bigliai nepavargdami 3-4 val. varė zuikius.
O paskui atėjo šunų parodų laikai. 1877 m. Londone, Alexandra-Palace rūmuose, bigliai pirmąkart dalyvavo šunų parodoje, o praėjus trylikai metų, buvo įkurtas Biglių mylėtojų klubas, bigliai pasirodė Prancūzijoje, kur tapo viena populiariausių šunų veislių.
Deja, pasauliniai karai smarkiai praretino skalikų būrį, veislė atsigavo tik XX a. pabaigoje, o šiuo metu jau yra vieni populiariausių šunų. Biglius ypač pamėgo amerikiečiai, jie labai žavėjosi prezidento Lindono B.Džonsono biglių Him ir Her porele. Žaisdamas su augintiniais, kartą prezidentas kilsterėjo vieną bigliuką už ausų. Šį momentą užfiksavo paparacai – prezidento elgesys sukėlė didelį gyvūnų globėjų pasipiktinimą, šalies vadovui teko aiškintis dėl neatsargaus elgesio...
S.Valujevos nuotr.
Draugiškumas – išskirtinis biglių bruožas
Biglis yra šuo, kurį pastebi visi. Jo laikysena, savo vertės pajautimas nepalieka abejonių: aš, biglis, esu nepaprastas!
Švelnus žvilgsnis, ilgos, apvalėjančios ausys, žaismingai iškelta uodega baltu galiuku, tvirtas, raumeningas kūnas – pro tokį nepraeisi. Ir nepradėsi abejoti, ar kilmingas. Jis išskirtinis. Net tupi kažkaip ypatingai, šonu. Ir miega dažniausia ant nugaros, pasidėjęs galvą ant šeimininko pagalvės. Ant pagalvės? Taip! Mat šeimininkų ryžtas išmuštruoti plevėsą išblėsta, vos šis pažvelgia meiliomis akutėmis.
Biglis yra medžioklis, todėl turi daug judėti ir išeikvoti energiją. Jis gali darbuotis ir miške, ir laukuose, o gerai atlikti savo darbą bigliui padeda puiki uoslė, atkaklumas bei ištvermė.
Medžioklės įkarštyje pagautas azarto biglis ima garsiai skalyti. Jo balsas pakelia žvėrį ir padeda medžiotojui susivokti, kurioje pusėje aptikti pėdsakai. Patyrę medžiotojai iš biglių skalijimo tembro nustato, kokį laimikį keturkojis pagalbininkas gena.
Bigliai yra patikimi ir rišlūs (nesiblaško, seka vieno žvėries pėdsakais), medžioja būriu, būtent kolektyvinis darbas ir suformavo nepriekaištingą biglių būdą. Todėl sakoma, jog išskirtinis biglių bruožas – draugiškumas. Mažasis skalikas iš prigimties yra šeimos šuo, todėl vienas liūdi. Nepaisant tvirto sudėjimo, netinka namų apsaugai, nes yra visų draugas.
Biglių būryje nusistovėjus hierarchijai, šuniukai net ėda iš vieno dubens ir nerodo priešiškumo. Auginant biglį, galioja bendrosios šunų auklėjimo taisyklės – jauno šuniuko brendimo metu svarbu parodyti, kad šeimoje jis užima žemiausią hierarchijos laiptelį.
Biglis smalsus ir drąsus. Nauja aplinka, žmonės, daiktai – viskas įdomu, visur kiša smalsią nosytę. Linksmas, atlapaširdis, akimirksniu atleidžiantis skriaudą. Neįmanoma jo nemylėti. Biglio meilės priepuoliai dažni, bet jis visuomet išlieka arsitokratiškai orus. Prisiartinęs, atsitūps ne bet kaip, o ant jūsų kojų arba priglus šonu. Sausa šeimininko nosis, biglio nuomone, „šaukiasi“ priežiūros.
Negalima laižyti nosies? Tuomet tiks delnas. Neliesti delno? Tuomet švelniai lyžtelsiu šeimininko batukus.
Tvirti ir ilgaamžiai
Bigliai pasižymi tvirta sveikata, yra ilgaamžiai (išgyvena 14-16 metų). Trumpas kailiukas saugo nuo drėgmės, jie lengvai prisitaiko prie oro permainų. Dauguma biglių turi gerą apetitą, linkę tukti, patartina laikytis rekomenduojamų šėrimo normų, skirti šuniui fizinį krūvį.
Veislės privalumas – nesudėtinga priežiūra. Pakanka kartą per savaitę pašukuoti kailį, retkarčiais išmaudyti, išvalyti ausis, dantukus, patrumpinti nagus.
Užuodęs pėdsakus, biglis nieko nebegirdi, nieko nebemato ir gali nuklysti per toli 0 kol neišmoko bendrojo klusnumo komandų, atsegti pavadėlį ir leisti laisvai lakstyti nerekomenduojama.
Nors Lietuvos šunų veislių knygoje pirmasis biglis įregistruotas tik prieš 10 metų, šiuo metų šie šunys yra vieni geidžiamiausių. Biglių veisimu ir parodomis rūpinasi Biglių klubas, kurio nariai šiuo metu rengiasi kovo 13-14 d. LITEXPO rūmuose vyksiančiai Tarptautinei šunų parodai, o balandžio 24-ąją visus kviečia į specializuotą parodą. Šunų parodų sezonas jau startuoja.
