Be to, ji turėjo ir gerų dalykų. Kaip vieną iš jų, galėčiau paminėti medienos ruošos ir transportavimo kaštų sumažėjimą. Šiuo metu medienos ruoša gal kiek ir per pigi, tačiau yra žymiai arčiau normalaus lygio nei 2007 m. Sutikite, kad nenormalu, kai medienos ruoša Lietuvoje buvo kone pusantro karto brangesnė nei, pvz., Suomijoje ar Švedijoje. Rinkoje antrąjį 2009 m. pusmetį atsirado daugiau optimizmo – medienos paklausa ir kainos vėl šiek tiek pradėjo augti. Be to, mus jau pasiekė pirmieji ženklai, kad gana greitai galime sulaukti LR susisiekimo ministerijos leidimo padidinti leistiną bendrosios masės apribojimą miškavežiams iki 48 tonų. Tai būtų tikrai gera žinia visam miškų sektoriui.
Naujosios Prekybos apvaliąja mediena taisyklės taip pat buvo svarbus praėjusių metų įvykis. Tačiau jų praktinį taikymą šalyje iki šiol sunku komentuoti.
Atrodo, kad gana didelė dalis medienos rinkos dalyvių – ir pirkėjų, ir pardavėjų – jų net nenorėjo taikyti arba nebuvo perskaitę iki galo. Tos taisyklės, be abejo, nėra idealios, ypač tokioje situacijoje, kuri susidarė 2009 m. pirmoje pusėje. Tačiau turime pripažinti, kad siūlomi trūkumų tobulinimai retai buvo logiškai pagrįsti. Dažniausiai pasiūlymuose figūravo menkai paslėpti vienos ar kitos pusės siekiai dominuoti.
Turėtume visi suprasti, kad kol Lietuvos medienos rinkoje neįsitvirtins supratimas, kad parduodančioji ir perkančioji pusės, tiek viena prieš kitą, tiek savo viduje, yra lygiavertės, normali konkurencija bei įsipareigojimų vykdymas yra tik siekiamybė, ir jokios taisyklės neveiks.
2010 m. pradžia buvo pažymėta ilgai lauktu optimizmu: medienos paklausa ir kainos kyla. Sunku pasakyti, ar šis optimizmas yra tvarus. Kainų augimas labiau susijęs su kardinaliu miško kirtimo sumažėjimu privačiuose miškuose. Tai pasakytina beveik apie visą Šiaurės Europos regioną – Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą (žinoma, jei mūsų valstybę laikysime to regiono dalimi – red.), Šiaurės Rusiją. Tačiau medienos pramonė vis dar nedirba visu pajėgumu, kaip 2006 ar 2007 metais.
Pakilus kainoms, nusistovėjus palankiems miško ruošai orams, suintensyvėjus kirtimams privačiuose miškuose, medienos pasiūla šiame regione, tikėtina, išaugs. Medienos pasiūlos ir paklausos balansą po kelių mėnesių sunku prognozuoti. Be to, didelė dalis ekonomikos ekspertų nerimauja dėl per didelio nedarbo lygio Europoje ir JAV, jo negatyvios įtakos prekybos apimtims antrąjį 2010 m. pusmetį. Tai ir vėl gali smarkiai atsiliepti medienos paklausai.
Tokie ekonomikos sukrėtimai, kaip įvykę 2008 ir 2009 m., nepraeina be pėdsakų. Miškininkystės ir medienos sektorius tai ir toliau veiks. Todėl per artimiausius 5–10 metų galima laukti gana didelių struktūrinių pasikeitimų pasaulio miškų ūkyje ir medienos pramonėje. Lietuvoje jie irgi gali būti kardinalūs. Turbūt jau niekas neabejoja, kad biokuro sudedamoji dalis mūsų šalyje sėkmingai ir toliau didės.
Nenustebčiau, jeigu po kokių 5–10 metų tokių sortimentų, kaip plokščių mediena ar netgi popiermedžiai, neliks, o visa smulkioji ar prastos kokybės mediena bus naudojama bioenergijos gamybai. Ne paskutinėje vietoje bus ir Lietuvos valstybės biudžeto sunkumai. Mokesčių rinkėjų dėmesys gali smarkiai paveikti smulkių privačių įmonių veiklą. Todėl tikėtina, kad privačių miškų valdytojai stambės, atsiras daugiau skaidrią ir vakarietišką vadybą taikančių Lietuvos mastu stambių miško įmonių.
Pirmosios kregždės jau pasirodė metų sandūroje. Na, ką gi, mūsų laukia įdomūs laikai.
